Gegužės 17-oji – Tarptautinė diena prieš homofobiją. Po kilimu „nesušluosi“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusią savaitę nusprendė, kad civilinė partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų neprieštarautų Konstitucijai. Įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, kovo pabaigoje įregistravo devyni Seimo nariai socialdemokratai ir liberalai.
Projekto iniciatorė Liberalų sąjūdžio narė Dalia Kuodytė tikisi, kad jei ne šios, tai kitos Seimo kadencijos metu toks siūlymas bus priimtas. „Manau, kad visuomenė bręsta ir tam tikrus dalykus priima greičiau nei Seimo nariai. Tai yra visai normalus dalykas, kuris yra fiksuotas civiliniame kodekse jau penkiolika metų. O tai, kad tiek laiko negalime sukurti jo įgyvendinimo mechanizmo, apie mus nieko gero nesako. Jeigu viską sušluosime po kilimu, tai nereiškia, kad problemos nebeliks“, – mano parlamentarė.
Ji pastebi, kad kai kas save ir kitus bando gąsdinti šio įstatymo grėsme santuokos institutui. Tačiau tai, anot Seimo narės, nieko bendro su problema neturintys dalykai. „Čia kalbama apie visiškai atskirą institutą, kuris gali būti įvardijamas kaip alternatyva santuokai. Kita vertus, tai būtų įgyvendinimas to, ką pasakė Konstitucinis Teismas – šeimos gali būti įvairios ir nebūtinai paremtos santuokos pagrindu. Tokiose šeimose, išbraukiant lyties faktorių, žmonės turi teisę būti teisiškai apsaugoti ir čia negali būti jokios diskriminacijos“,– įsitikinusi D.Kuodytė.
Lietuva dugne
Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko sako, kad Lietuva pagal gėjų teises – Europos Sąjungos šalių sąrašo pabaigoje. Tad partnerystės įteisinimas leistų „išbristi“ iš dugno.
Anot V.Simonko, sąrašas, kodėl reikalingas tos pačios lyties partnerių santykių įteisinimas, labai ilgas. „Aš su partneriu gyvenu jau ketvirtį amžiaus, bet mano socialinis statusas šalyje yra nepripažįstamas. Šis įstatymas leistų susitvarkyti turtinius klausimus. Yra daug smulkių dalykų, kuriuos heteroseksualūs partneriai gauna automatiškai. Pavyzdžiui, jei jūs susituokiate ir nutariate palikti turtą partneriui, tai įvyks automatiškai. Jei aš skirsiu palikimą draugui, jis turės sumokėti penkiolika procentų mokesčių. Kodėl būtina tai daryti, jei turtas yra užgyventas kartu? Be to, tą palikimą partnerio giminių pirmas ratas gali apskųsti teisme. Ir jie laimės, nes pagal Civilinį kodeksą giminės gali pretenduoti į turtą, nepriklausomai nuo to kam jūs jį paliekate. Be to, gydytojai neprivalo manęs informuoti apie partnerio ligos istoriją. Jei partneriui būtų keliama baudžiamoji byla, susituokę asmenys turi galimybę atsisakyti liudyti prieš antrąją pusę, o aš to padaryti negalėčiau“, - vardija V. Simonko.
Reikalingas referendumas
Tačiau nestinga manančių, kad atskiro įstatymo homoseksualų partnerystės įteisinimui visiškai nereikia. Parlamentarė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė mano, kad siūlomame įstatymo projekte didžiausia klaida ta, kad tos pačios lyties poros „suplaktos“ su skirtingos lyties poromis. „Tai nėra tas pats, tad pirmiausia reikėtų išspręsti klausimą, kaip neprieštaraujant prigimčiai įteisinti šiuos dalykus. Tos pačios ir skirtingų lyčių poros yra nevienodi teisiniai institutai. Homoseksuali partnerystė, nepaisant jos buvimo, niekada istorijoje nebuvo institucionalizuota. Tai yra šiuolaikinės kairiosios ideologijos yda.Komunistai visada taip darė – bandė nutrinti skirtumus“,– įsitikinusi V.A.Abramikienė.
Konservatorė teigia suprantanti, kad kyla problemų dėl lankymų kalėjime, informacijos ligoninėje, turto pasidalinimo ir paveldėjimo. Tačiau, jos nuomone, visa tai reikia spręsti sutarčių pagrindu. „Jeigu manoma, kad nepakanka dabar esančio civilinio kodekso, tuomet reikėtų mąstyti apie sutarčių teisės pataisas. Nesu prieš, kad suaugę žmonės galėtų laisvai rinktis, tai yra jų reikalas. Tačiau esu prieš tai, kai daromos esminės teisinės klaidos, kurios tikrai turės tam tikrų pasekmių. Didžiausia – bus nuvertinama prigimtinė teisė. Teisės departamentas parašė išvadą, kad šis įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai. Todėl tauta dėl to turėtų pasisakyti referendume“,– sako V.A.Abramikienė.
Nesiekia įsivaikinti
Pagal Įvairovės ir edukacijos namų praėjusiais metais atliktą tyrimą, šiandien šalyje apie penktadalis homoseksualų augina vaikus. Tad šie vaikai, įteisinus tėvų santykius, taip pat turėtų daugiau teisių. Psichologai pastebi, kad ir jaustųsi saugesni. Tik nemaža visuomenės dalis įsitikinus, kad oficiali homoseksualų partnerystė atvers kelius ir atžalų įsivaikinimui, kartu bus užsiimama ir neigiama, homseksualumą propaguojančia veikla.
LGL vadovas V.Simonko, mano, kad tokia baimė yra nepagrįsta, mat pirmiausia siekiama ne teisės įsivaikinti. „Pavyzdžiui, viena partnerių turi biologinį vaiką ir jį augina dvi moterys. Jei biologinė mama miršta, tuomet, jei yra biologinis tėvas, globos teisės pirmiausia atitenka jam arba mirusios motinos giminėms. Antras partneris jokių teisių auginti vaiką neturi. Jei giminių nėra – atžala keliauja į vaikų namus. Nekalbame apie įsivaikinimą, norime spręsti situacijas, kurios gali vienaip ar kitaip pasikartoti. Tad įstatymas, kuriame bus numatyti tokie atvejai, yra būtinas. O besibaiminančiai dėl įsivaikinimo heteroseksualiai daugumai palinkėčiau susitvarkyti su vaikų namais. Ne homoseksualai pagimdė tuos vaikus, kurie dabar tupi tose institucijose. Kai jų iš viso nebus, tuomet nebus ir ko įsivaikinti“,– rėžė V.Simonko.
Komentarai
VšĮ Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė:
- Vaikui geriausia augti šeimoje, svarbu, kad būtų darna, patenkinami atžalos poreikiai, užtikrintas saugumas. O šeimos būna įvairios. Žinoma, jei vaikas augs su homoseksualiais asmenimis, jo savijauta priklausys ir nuo visuomenės nuomonės. Yra daug dalykų, kuriuos vaikai augantys kitokiose šeimose turi priimti ir suprasti. Tad labai sunku išgryninti, kad psichologiniu požiūriu vaikui įtaką padarys tai, kad jis turi du tėčius arba dvi mamas. Didesnį poveikį galį turėti neigiami aplinkos veiksniai. Nemanau, kad homoseksualioje šeimoje vaikas būtinai taps homoseksualiu. O partnerystės įteisinimas kažkuria prasme normalizuos tokias šeimas. Dabar visuomenė jas stumia į pakraščius. Vaikai turi meluoti, slėpti, gėdytis. Tolerantiškas visų piliečių lygių teisių pripažinimas vaikui tikrai padėtų pasijausti saugesniu.
Lietuvos tėvų forumo atstovas Renaldas Jančiauskas:
- Toks įstatymo projektas - grėsmė. Mūsų nuomone, santuoką prilyginti partnerystei yra klastingas būdas įgyti daugiau teisių. Ši ideologija taip pat skverbiasi į lytinį švietimą, smurto prieš moteris prevenciją. Lyg ir norima kovoti už gražius dalykus, tačiau potekstė pasirodo visai kita. Partnerystės dalykus mes puikiausiai galime išspręsti teisiškai ir tam nereikėtų jokių atskirų įstatymų. Tik to kažkodėl nenorima daryti.
