Naujienų portalui tv3.lt G. Žemaitė papasakojo apie paukščių invaziją kieme, o Ornitologų draugijos ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus atskleidė, kaip galima kovoti su tokiais nelauktais „svečiais“.
Paukščiai užpuolė vyšnią
Pasak moters, šiemet vyšnių derlius – itin gausus, nes šakos spėjo plačiai subujoti. Šiais kiemo skanumynais susigundė ir špokai, kurie savo išdaigas perkelia ant pievelės kieme.
„Esmė tokia, kad šiemet vyšnia labai gausiai dera. Ji jau dvejus metus nebuvo genėta, todėl uogų – be galo daug. Kadangi daug atostogaujame ir retai būname namuose, nespėjome jų nuskinti. Paukščiai ne tik lesa vyšnias – jie jas nusiskina, tampo po žolę, uogos išsitaško, todėl visa veja nusidažė raudonai.
Jie tiesiog puotauja mūsų kieme. Juokavau su sekėjais, kad gal galėtų atvykti visas varnėnų būrys, ir, atrodo, kitą rytą jie iš tiesų visi suskrido“, – pasakojo ji.
Kaip sakė Gerda, imtis priemonių dar nespėjo, tačiau jau sulaukė sekėjų patarimų, kaip kovoti su varnėnais. Ji sakė, kad dauguma pataria medį dengti tinklu arba uogas tiesiog nuskinti.
„Gintis dar nespėjau, kol kas klausausi žmonių patarimų. Dažniausiai jie pataria medį uždengti tinklu, kad paukščiai neprieitų prie uogų, arba kuo greičiau jas nuskinti. Tik kai jų tiek daug, tai užima labai daug laiko. Man atrodo, kad vien vyšnioms nuskinti prireiktų visos dienos. Net neabejoju, kad prisirinktume ne vieną kibirą“, – sakė ji.
„TV Pagalbos“ gelbėtojos teigimu, vyšnios jai nėra itin prie širdies. Nepaisant to, nuskintas uogas ji žada panaudoti – virs uogienes, dalinsis su mama.
„Nesu didelė vyšnių mėgėja – labiau mėgstu trešnes. Paprastos vyšnios man kiek per rūgščios.
Bet vis tiek reikės kažką su jomis daryti – virsime uogienę, kompotą arba tiesiog pasidalysime su kitais. Mano mama, priešingai nei aš, vyšnias labai mėgsta, todėl tikrai rasime, kur jas panaudoti. Derlius šiemet tikrai įspūdingas“, – teigė G. Žemaitė.
Pasakė, kas lesa uogas
O kaip derlių apsaugoti nuo paukščių bei ką verta žinoti šia tema naujienų portalui tv3.lt atsakė Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus.
Anot specialisto, paukščiai žmonių derliumi vaišinasi ne tik špokai, bet ir kiti paukščiai, besiruošdami arba jau pradėję savo kelionę į šiltus kraštus.
„Šiuo metu paukščiai buriuojasi į būrius ir ruošiasi migracijai, o dalis jų jau yra pradėję kelionę. Skrisdami jie ieško vietų, kur galėtų pasimaitinti, todėl vyšnios, trešnės ir kiti medeliai jiems tampa savotiškomis sustojimo stotelėmis.
Dažniausiai šiomis uogomis vaišinasi paprastieji varnėnai, liaudyje vadinami špokais. Įdomu tai, kad dauguma Lietuvoje perėjusių varnėnų jau birželio viduryje išskrenda į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Šiuo metu mūsų soduose dažniau lankosi paukščiai iš šiaurinių kraštų – Rusijos, Suomijos, Estijos, Latvijos. Galima pajuokauti, kad dabar mūsų soduose vaišinasi „užsieniečiai“.
Prie jų prisijungia ir smilginiai bei juodieji strazdai, įvairios devynbalsės ir kitos uogas mėgstančios paukščių rūšys. Šiuo metu jau yra užaugę jaunikliai, todėl paukščiai keliauja būriais ir aktyviai ieško maisto“, – paaiškino jis.
Kaip sakė ornitologas, paukšteliai soduose, kur auga uogos ir vaisiai, pasirodo birželį ir gėrybėmis gali mėgautis iki rudens.
„Dažniausiai tai prasideda birželio pabaigoje, kai sunoksta pirmosios trešnės ir kitos uogos. Tuomet prie jų pirmiausia pasirodo varnėnai, vėliau prisijungia ir kiti paukščiai.
Kadangi per Lietuvą į pietus migruoja daug paukščių iš šiaurinių kraštų, jie mūsų soduose maitinasi visą vasarą, iki rudens. Vėliau lesa ne tik uogas, bet ir obuolius, kriaušes bei kitus vaisius“, – teigė vyras.
Ar populiarios paukščių baidymo priemonės – veiksmingos?
Kad išbaidytų šiuos gyvūnus, žmonės neretai imasi įvairių priemonių. Viena populiaresnių – tinklai, kuriais uždengiami medžiai. Ornitologas priminė, kad naudojant tinklus verta nepamiršti vieno svarbaus dalyko – juos nuolat tikrinti.
„Jeigu naudojami tinklai, labai svarbu juos nuolat tikrinti ir įsitikinti, kad į juos nėra įsipainioję paukščiai. Geriausia jų apskritai nenaudoti, nes jie gali būti pavojingi – paukščiai kartais įsipainioja ir miršta.
Taip pat verta prisiminti, kad ne kiekvienais metais paukščių būna vienodai daug. Vienais metais jie gali gausiai lankytis viename sode, o kitame jų beveik nebūna. Todėl nereikėtų iš anksto jaudintis. Jei sodas didelis ir paukščiai iš tiesų daro didelę žalą, tinklus naudoti galima, tačiau juos būtina kasdien apžiūrėti“, – pabrėžė Gediminas.
Internete taip pat siūloma kabinti blizgančias juosteles, kompaktinius diskus ir kitas baidymo priemones. G. Petkaus žiniomis, šios priemonės nėra itin veiksmingos.
„Tokios priemonės dažniausiai nėra labai veiksmingos. Kartais jos gali trumpam padėti, ypač jei juda nuo vėjo, tačiau paukščiai gana greitai prie jų pripranta.
Šiek tiek veiksmingesni gali būti judantys plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai, tačiau ir prie jų paukščiai ilgainiui taip pat pripranta. Todėl stebuklingos priemonės, kuri visiškai apsaugotų derlių, nėra“, – atskleidė pašnekovas.
Geriausias būdas ir paukščių lesinimas uogų kauliukais
Jis išskyrė, kad vienintelis dalykas, padėsiantis išsaugoti uogas ar vaisius – derliaus nurinkimas laiku. Nepaisant to, ekspertas rekomendavo dalį gėrybių palikti, nes tai paukščių išlikimui – labai svarbu.
„Svarbiausia – laiku nuskinti sunokusį derlių. Tačiau verta dalį uogų palikti paukščiams – tai jiems yra svarbus maisto šaltinis prieš ilgą migraciją. O žmonės neretai viso derliaus vis tiek nesunaudoja“, – kalbėjo G. Petkus.
Vyras pridėjo, kad trešnių ar vyšnių kauliukus galima panaudoti paukščių labui.
„Be to, suvalgius vyšnias ar trešnes galima neišmesti kauliukų – juos verta pasilikti žiemai ir padėti lesyklose. Jais mielai vaišinasi svilikai ir kiti paukščiai“, – nurodė Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
