Savo mintimis žinoma moteris pasidalijo feisbuke, jomis sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt. Fausta su vyru Matu Simaičiu susituokė 2025-ųjų vasarį, o kartu jie augina dukrą Pasaką Jūrą. Tad ši tema jai – itin artima ir asmeniškai svarbi.
Tema – itin artima
„Kai aš augau, mačiau aplinkui daug porų, kuriose žmonės vienas kitą užknisa. Moterys daug rėkdavo, o vyrai daug gerdavo su draugais, palikdami moterims atsakomybę.
Kalbu apie vaizdą draugų ir draugių namuose, kaimynystėje, gatvėje: na, tai, ką gali pamatyti bet kur aplinkui. Matėsi labai mažai švelnumo vienas kitam. Vyrai nešdavo tulpes ir Rafaello moterims Kovo 8-ąją, bet daugiau jausmų parodyti nelabai mokėjo, o ir tingėjo, moterys tuo tarpu pareigingai virė valgyti, bet pakeltas tonas ir permanentinis nepasitenkinimas buvo kasdienybė.
Man, vaikui, tada atrodė, kad tiesiog taip vyksta gyvenimas. Kad taip seni žmonės gyvena. Dabar suprantu, kad tiems „seniems žmonėms“ gal tik apie tris dešimtis galėjo būti. Pati jaunystė, gyvenk ir žvenk, mylėkis, kibinkis ir džiaukis vienas kitu.
Aš nežinau, ar gyvenimas gali pabosti, yra tekę girdėti senukų, kurie labai ramiai jau šaukiasi mirties. Jau nori numirti. Sako, pavargę, sako, kad pasiilgo savo išėjusių artimųjų ir jau laikas susitikti. Bet paprastai jie jau tikrai labai seni. Tačiau trisdešimties, keturiasdešimties – tu vargu ar jau spėjai nuo gyvenimo pavargti. Juk dar tiek jo neparagavai. O tos poros, tos šeimos, tie tėvai iš mano vaikystės – jie atrodė pavargę.
Neseniai žiūrėjau tokį filmuką. Apie vyrus (bet tai daro ir moterys), kurie skundžiasi, jog nenori grįžti namo pas savo kvailą žmoną. Kurie bamba, burba ir zyzia. Ten pokalbio vedėjas sakė: „Bet kaip taip! Žmona yra mano mėgstamiausias žmogus, aš kaip tik pas ją kiekvieną dieną noriu lėkti ir veikti kažką smagaus, kažką kalbėtis, tiesiog būti šalia“.
Atsimenate, kaip vaikystėje būdavo gera su geriausiu draugu ar tiesiog draugais praleisti daugiau nei kelias valandas? Nakvynės vienas pas kitą. Atrodė, kad kai suaugsi, galėtum tai daryti kasdien.
Ir iš tiesų dabar gali. Su savo partneriu ar partnere. Vyru ar žmona. Mylimuoju ir mylimąja. Ir nebenori?
Galima sakyti, kad pasirenkame ne tuos žmones gyvenimą nugyventi. Bet aš nemanau. Na, kartais taip, bet tikiu, kad dažnai tiesiog patys taip susiprogramuojame, taip įprantame vienas su kitu kalbėti, supykę – prišnekėti, kad vėliau kasdienybė atrodo ne kaip šventė, o kaip varginanti, vos slenkanti, nepakeliama sunkybė. Patys sau ir kitam prikeliam nenormalių lūkesčių, patys nuoskaudų pritrinam. Ir galop nebežinom, kaip iš to išlipti. Širdis lyg nori, o sunku labai.
Be abejonės, viskas geryn. Ir tada ne viskas buvo blogai. Bet noriu sau ir kitiems palinkėti meilės, artumo ir švelnumo savo artimiausiam žmogui. Juk kai buvome maži, manėme, kad tai bus smagiausias gyvenimo nuotykis. O toks ir gali būti“, – rašė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
