Portalui tv3.lt Aleksandras Ivanauskas sutiko papasakoti apie ilgaamžę santuoką, anūkus ir pasvarstyti apie šiais laikais itin populiarias skyrybas.
Dar būdamas paauglys Aleksandras surado savo gyvenimo meilę, žmoną Rimą. Tuomet jai buvo 18-lika, jam – 19. tiesa, skubėti prie altoriaus jie nesiryžo – ilgai draugavo, kūrė ryšį ir vienas su kito tėvais. Paklaustas, kaip prisimena tą lemtingą balandžio dieną, vyras įvardija, kad tai buvo labai graži diena – puikiai tinkanti šventei.
„Šventėme pas mano mamą bute, kadangi tais laikais jokių sodybų nebuvo, restoranams pinigų neturėjome. Limuzinų irgi nebuvo, kas iš draugų turėjo automobilį, tie atvažiavo. Buvo labai gražios ir nedidelės vestuvės“, – neslėpė jis.
Scenoje Fara – tik 5-eriais metais ilgiau, nei santuokoje. Jo žmona matė ir jo jaunystės pasirodymus, palaikydavo koncertuose. Tad argi lengviau 5 dešimtmečius išbūti scenoje, ar išlaikyti ilgalaikę santuoką?
„Manau, kad gerbėjų susidomėjimas visai netrukdo darnai šeimoje. Mano tokia profesija – nesuprantu tų atlikėjų, kurie šią profesiją pasirinkę griebiasi už galvos ir nuolat sako, kad nuo dėmesio labai pavargo, kad juos darbas slegia.
Juk tas pats su Seimo nariais, politikais – jei jau pasirinkai tokią profesiją, tokį darbą, tai juk žinai, kad tave narplios po kauliuką. Apie tave, kaip apie viešą žmogų, žmonės viską norės sužinoti. Mano tokia profesija – visą laiką turiu šypsotis, visada būnu su visais draugiškas, niekada savo asmenybės nekeliu virš kitų. Šeimoje – aš toks pat“, – šypsosi vyras.
Viešumas ir dėmesys, kaip teigia pats pašnekovas, jo visai netrikdo: „Per tiek metų, kada esi viešumoje, tas viešumas atrodo normalus. Įpranti taip gyventi – žinai, kas ir kaip yra, kad žmonės apie tave kuždasi, kad tave pamato. Man labai patinka žmonių reakcija – jis eina akis nuleidęs, paskui vieną mažą akimirką jis jas pakelia ir vos per tas kelias sekundes jis susigaudo, kas aš toks ir iš kur mane pažįsta. Tas atpažinimo momentas yra malonus – reiškia, mane žino.“
Santuoka ir skyrybos
Ne paslaptis, kad su viešumu – ne vien tik žurnalistų, bet ir gerbėjų dėmesys. Neretą toks dėmesys gali paveikti, sukelti ir pavydo. Vis dėlto atlikėjas atskleidžia, kad jų šeimoje niekada nebūdavo pykčių dėl gerbėjų.
„Jei ji ir pavydėdavo, man bent jau nieko nesakė. Nepavydėjau ir aš jos. Tikriausiai todėl, kad mums abiems nebuvo jokio pagrindo pavydėti, pasitikėjome vienas kitu ir buvo ramu“, – šypteli jis.
„Laimingų, sėkmingų santykių paslapties tikrai nėra. Tiesiog reikia gyventi gražiai ir tvarkingai, būti žmogumi. Santykiuose labai svarbu yra gerbti vienas kitą ir skirti dėmesį“, – apie laimingus santykius priduria jis.
Turbūt šiais laikais, kai skyrybų beveik tiek pat, kiek ir santuokų, daugelis pavydėtų ilgalaikių santykių su vienu žmogumi. Pats Aleksandras neslepia, kad dabar žmonių mąstymas – kiek kitoks, ir galbūt tai viena iš priežasčių, dėl ko žmonės nesugeba išspręsti iškilusių problemų.
„Skyrybos turbūt dabar populiarios dėl žmonių mąstymo. Kiekvienas esame skirtingi, mažiau žmonės ieško kompromisų. Vienas galvoja, kad jis gyvena tik vieną kartą. Metai bėga, žmogus vis sensta, galvojame, kad dar daug ko gyvenime nesame matę, sužinoję. Galbūt žmonės nori daugiau veiksmo, nuotykių savo gyvenime, naujovių. Turbūt viskas išyra dėl to, kad žmonės nenori būti vienoje vietoje. O aš esu viskuo patenkintas – dėl to taip gerai santuokoje ir gyvenu“, – juokiasi jis.
Paklaustas, ar santuokoje jis su žmona labai pasikeitė, vyras tik šypteli: „Kiek skaičiau, kiek žinau, žmonės santuokoje net fiziologiškai supanašėja, pasidaro vienodi net charakteriais. Pas mus taip nėra – galbūt ir gerai, nes mes vienas kitą papildome.
Tačiau mes daug ko ir išmokome. Juk niekada nebūsi su tuo žmogumi, kuris tau netinka, nepatinka. Santykiuose turi būti labai daug gerų dalykų. O visa kita yra keičiama, arba prie jų priprantama.“
„Norėčiau, kad mano anūkai būtų laimingi“
Nuolatinis pasirodymas scenoje, gastrolės, koncertai – tai keli iš dalykų, kurie Aleksandrui jau įaugę į kraują. Būnant scenos žmogumi, dažnai asmeninės šventės būna nebe tokios – arba jų nesinori švęsti, arba joms paprasčiausiai nelabai lieka laiko.
„Apie asmenines šventes nebūna jokių kalbų. Esant scenos žmogumi tų švenčių apskritai beveik nebūna, kadangi jų niekas nešvenčia pirmadienį ar antradienį. Visos šventės dažniausiai vyksta savaitgaliais, o mano savaitgaliai praktiškai visi užimti“, – atvirauja pašnekovas.
Tačiau laiko šeimai vyras vis dėlto suranda. Svarbiausi Aleksandro ir Rimos Ivanauskų meilės vaisiai – trys vaikai, kurie padovanojo net šešis anūkus.
„Turiu tris berniukus ir tris mergaites. O šeštoji anūkė gimė visai neseniai, vasario pabaigoje! Labai faina. Smagu turėti tiek daug anūkų“, – neslepia jis.
Paklaustas, ar jo šeimyna bent kažkiek linkusi į muziką, atlikėjas neslepia, kad tokių jo šeimoje – reta.
„Kadangi mano sūnus Benas yra muzikos prodiuseris, su mano anūku jie sukūrė vieną muzikinį projektą anglų kalba. Jie kartu įrašė netgi vaikiškas daineles, kurios Europoje pasidarė ganėtinai populiarios. Kai prieš kelis metus buvome Turkijoje, vietinis didžėjus netgi leido tą dainą. Jis pats net nežinojo, kad čia lietuviai tą dainą sukūrė. Daugiau mano anūkai, regis, keliauja skirtingais keliais. Kai kurie jų yra dar maži, todėl dėl ateities sunku kažką pasakyti.
Aš norėčiau, kad mano anūkai būtų laimingi. Ar jie eis į pramogų pasaulį, ar į verslo, politiką, teisę – man visai neturi reikšmės. Svabu, kad jie būtų laimingi ir mylėtų tai, ką daro“, – sako jis.
