Beveik per metus, praleistus Nyderlanduose, jai teko ir ištisas dienas valgyti tik obuolius, ir bėgti iš darbo, rašoma pranešime spaudai. Laidoje „(Ne)emigrantai“ jauna mergina pripažins tuo metu labiau už viską norėjusi grįžti į gimtąjį Kauną.
Viskas prasidėjo nuo to, kad šešeriais metais vyresnis jos vaikinas Rolandas pasiūlė važiuoti į Nyderlandus – užsidirbti vestuvėms. Sakė, kad viskas bus paprasta. Gabrielė metė darbą parduotuvėje, jiedu greitai susikrovė daiktus ir išvažiavo, neturėdami jokio tikslesnio plano: manė, kreipsis į įdarbinimo agentūrą, iškart pradės dirbti ir viskas eis kaip per sviestą. Tokią ateitį Gabrielei buvo nupiešęs Rolandas, kuriam vėliau pačiam teko susiimti už galvos.
Jau kelis kartus uždarbiavęs svetur, tokio darbdavių elgesio su samdiniais laidos „(Ne)emigrantai“ herojės mylimasis dar nebuvo patyręs. Savo merginai jis žadėjo pasakišką gyvenimą, o ji tik verkė ir prašė namo. Kai nusiteikę avantiūrai jie išvyko į Olandiją, turėjo tik pilną baką kuro ir penkis šimtus eurų. Pinigai greitai buvo išleisti, o to, ką užsidirbo Nyderlanduose, net būsto nuomai nepakako. Darbdaviai emigrantus apgavo jau pirmą mėnesį, nesumokėję žadėto užmokesčio.
Pora patyrė nesėkmių laviną: vieną baisų darbą keitė kitas, dar sunkesnis, o darbdaviai iš jaunų lietuvių vis tyčiojosi. „Gyventi reikėjo, kur nėra čiužinių, nėra lovų, kur kambaryje ištiesus rankas aš netilpau. Nebuvo nei vienos lovos, miegojom ant žemės“, – baisias gyvenimo sąlygas prisimena Gabrielė. Moteris prisipažįsta per tą laikotarpį išgyvenusi mažiausiai penkias santykių krizes.
