2010-ieji dainininkei ir ūkininkei Dainai Bilevičiūtei prasidėjo nesėkmingai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba antradienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame smulkiai išdėsto, kaip garsenybė sukčiavo ir siekė užvaldyti Europos Sąjungos pinigus. Paskalų portalas Paspausk.lt skelbia visą pranešimą spaudai (netaisytas), kad visi galėtų sužinoti, ką ir kaip prisidirbo ūkininkė D. Bilevičiūtė.
Pranešimas spaudai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Generaline prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame ūkininkė Daina Bilevičiūtė įtariama sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir kreditinėmis apgaulėmis, siekiant gauti milijoninę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005 metais D. Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jos pritaikymui kaimo turizmo veiklai vystyti parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. 2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis. Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 milijonų litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 litų savo lėšų.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai jai išmokės kreditą. Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo 1 927 948 litus.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, D. Bilevičiūtė nuslėpė nuo NMA tai, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už iki banko kredito išmokėjimo atliktus darbus, 2008 m. rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio – statybos bendrovės bendrą dalinę nuosavybę, lygiomis dalimis. Taip pat buvo siekiama padidinti išlaidas, neva patirtas projekto įgyvendinimo metu, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė D. Bilevičiūtė pasikėsino apgaule įgyti 1 015 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančius faktus.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Pagal inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamajai gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
