Į Lietuvą atvyksta vienas garsiausių pasaulyje viduramžių muzikos kolektyvų ‒ grupė „Corvus Corax“ (Vokietija). Per 20 metų apkeliavę didžiąją dalį pasaulio, gegužės 21 dienos vakarą corvusai ketina koncertuoti Kaune vyksiančioje Tarptautinių Hanzos dienų šventėje.
Kauno Santakos parke pastatytoje scenoje tą vakarą griaudės įspūdinga viduramžių muzikos instrumetų artilerija: dūdmaišiai, būgnai, fanfaros, liutnės.
Grupės nariai atkūrė daug viduramžių Vidurio Europos muzikos instrumentų, kurie išnyko Renesanso ir Trisdešimtmečio karo laikotarpiu. Tyrinėjo viduramžių paveikslus, vaizdus pilyse, studijavo aprašymus knygose, natas.
Wimas (grupės narys, grojantis pučiamaisiais, red.) pats gamina dūdmaišius, rylas.
„Turime retų ir net unikalių instrumetų. Daugelį jų pasigaminome patys. Turime šalmaj, pačią didžiausią liutnę pasaulyje, Balio salos tradicinius mušamuosius šengšeng, senovės vengrų instrumentą gordoną, daug kitokių pučiamųjų, styginių ir mušamųjų instrumentų“, ‒ pasakojo grupėje mušamaisiais grojantis Norri Aka Harmannas der Drescheris.
Sekdami viduramžių menestrelių tradicijomis „Corvus Corax“ nariai kuria įspūdingus reginius, į kuriuos stengiasi įtraukti ir žiūrovus. Apsirengę spalvingais kostiumais, su įspūdingomis tatuiruotėmis, šukuosenomis ir kaukėmis jie primena fantastinius viduramžių personažus.
Be šių vyrukų neapsieina didžiausi Europos viduramžių karnavalai, miestų šventės, Hanzos dienos.
Matėte visame pasaulyje populiarų filmą „Merlinas“? Jo garso takelis – „Corvus Corax“ darbas. Ir ne tik. Kompiuterinių žaidimų „The Dungeon Keeper", „Gothic III“ mėgėjai taip pat girdi šios grupės įrašus.
„Corvus Corax“ istorija prasidėjo nuo gatvės muzikantų, kurie norėjo gyventi taip, kaip gyveno viduramžių menestreliai. Grupės nariai teigia, kad juos suvienijo meilė, vynas ir muzika. Taip juodvarniai pavadino ir vieną savo albumų.
Tradicinė menestrelių muzika Vokietijoje mirė prieš kelis šimtmečius. Iš dalies tam įtakos turėjo ir Bažnyčios spaudimas ‒ dūdmaišių ir būgnų muziką kunigai įvardijo kaip blogį.
„Kai daugiau kaip prieš 20 metų susibūrėme į grupę, buvo labai sunku, nes panašių kolektyvų nebuvo. Gaug laiko teko praleisti bibliotekose. Labiausiai mums pasitarnavo XIII amžiuje išleista giesmių knygą „Carmina Burana“, ‒ prisiminė Norri Aka Harmannas der Drescheris.
Būti menestreliu ‒ reiškia neturėti namų, nuolatinio darbo ar socialinių garantijų – tu tiesiog keliauji ir gyveni iš savo muzikos. „Mums nereikia didelio namo ar kažko panašaus. Svarbiausia ‒ vis dar keliauti po šį nuostabų pasaulį, mėgautis gyvenimu ir turėti kiek galima daugiau laisvės“, ‒ teigia grupės nariai.
Corvusai atlieka kūrinius įvairiomis senosiomis kalbomis – senąja lotynų, vokiečių, prancūzų, serbų, albanų, kinų. O plokštelėje „Viator“ galima aptikti ir „rotwelch“ – vagių, beteisių žmonių žargono. Panašia kalba viduramžiais kalbėjo ir menestreliai.
Milžiniško pasisekimo sulaukė 2005 metais pasirodęs grupės projektas „Carmina Burana“ su simfoniniu orkestru, dviem chorais ir soliste. Į „Corvus Corax“ koncertus plūdo tūkstantinės minios.
Dabar muzikantai rengiasi įrašyti plokštelę, kurioje jausis ir stipri Šiaurės Europos tautų muzikos įtaka.
Juodvarnių akiratyje – ir senovės lietuvių giesmės. Gali būti, kad po apsilankymo Lietuvoje jie užtrauks ir lietuviškai.
