„Šįkart mūsų laidoje – apie moteriškus likimus. Apie tai, kad šalia kiekvieno tvirto, stipraus ir talentingo vyro, stovi palaikanti moteris“, – laidoje sakys K. Rimienė.
Būtent moters figūra ir tampa šio pokalbio ašimi: nuo Sofijos, M. K. Čiurlionio žmonos, iki pačios Aušros gyvenimo istorijos, kurioje ji išsiugdė neapsakomai tvirtą vidinę stiprybę.
Laidoje bus kalbama ir apie naujausią A. Krasauskaitės darbą – šokio spektaklį „Sofija genijaus šešėlyje“. Filmavimo dieną ,,Pasaulis pagal moteris“ kūrybinei komandai teko išskirtinė galimybė apsilankyti teatre būtent premjeros metu, stebėti paskutinius pasiruošimo darbus ir generalinę repeticiją.
Premjeros dieną Aušra neslėpė jaudulio. O laidos žiūrovai išvys, kaip režisierė dirba su savo šokėjais ir aktoriais, kaip ruošia juos scenai ir kaip gimsta paskutiniai akcentai prieš premjerą.
Pasak kūrėjos, spektaklio idėja pirmiausia kilo iš noro kalbėti apie M. K. Čiurlionį, tačiau vėliau dėmesys natūraliai nukrypo į moterį, kuri buvo šalia jo. „Man kilo mintis pastatyti spektaklį apie mūsų tautos genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, o po to, diskutuojant su dramaturge Giedre Kraučionyte, mes pradėjome galvoti, o kas buvo šalia Čiurlionio? Nes
visi žinome apie Čiurlionį daug. O kas buvo jo moteris, kuri laikė tuos keturis namų kampus, kol genijus švietė? Taip susidomėjome Sofija, jo žmona“, – pasakos ji.
Kurdama šį spektaklį, Aušra pasirinko komplikuotą ir nestandartinį kelią – istoriją pasakoti šokio kalba. „Taip, naudoti šokio kalbą yra tikrai sudėtinga. Tu neturi teksto ir naudoji simbolius, taip pat lieti emocinę pusę, kad pasiektum žiūrovą“, – sakys Auksinio scenos kryžiaus laureatė.
Ji neslėps, kad tokioje kūryboje ypač svarbu, jog spektaklis būtų suprantamas ne tik pačiai kūrėjai, bet ir rezonuotų su žiūrovu: „Tikras iššūkis, kad tai nebūtų spektaklis suprantamas tik tau ir tik tai apie tave, kad ištransliuotum jį iki žiūrovų širdies.“
Laidoje bus paliesta ir platesnė moterų tema, kuri Aušrai itin svarbi. Ji atskleis, kad moterų likimai, jų stiprybė, jų vaidmuo istorijoje ją domina jau seniai. „Aš tikiu, kad su branda, su amžiumi ateina tokie pamąstymai, kad moteris yra ypatingas kūrinys“, – kalbės ji.
Pasak Aušros, jai itin įdomu atsigręžti į moteris, kurios buvo prieš mus, ir kurių dėka šiandien moterys gali gyventi laisviau. „Labai yra įdomu prisiliesti prie tų moterų, kurios įdėjo labai daug savęs ir įdėjo tokių pastangų, kad mes šiandien galėtume balsuoti, kad galėtume laisvai reikšti savo nuomonę, kad galėtume rinktis savo profesiją, kad galėtume būti pilnavertės asmenybės visuomenėje“, – sakys ji.
Laidoje K. Rimienė su viešnia diskutuos ir apie valstybinį ansamblį „Lietuva“ ir jo pokyčius. Aušra papasakos, kad šiandien ansamblis ieško naujų formų, jungia skirtingus šokio žanrus ir drąsiai atrandą naują pavidalą.
„Ansamblis tikrai keičia savo veidą ir žiūrovai turi priprasti prie to. Matyti mus ne tik su tautiniu kostiumu ir šokančius tautinius šokius, bet jau ir įžengus į teatro žanrą, į modernų šokį, šiuolaikinį šokį, klasikinį šokį“, – sakys ji.
Tiesa, anot Aušros, pagarba tradicijoms ir šaknims niekur nedingsta: „Tai yra mums labai svarbu, tai yra mūsų pagrindas. Bet taip pat ieškome naujų kelių.“
Aušra laidoje prabils ir apie savo profesinį virsmą. Nors nuo vaikystės A. Krasauskaitė savo širdį pašventusi balerinos profesijai, šiandien ji jau vadovauja šokio trupei.
„Aš esu naujokė ansamblyje – mane pakvietė dirbti prieš keturis metus. Aš labai nustebau ir nudžiugau, nes tai yra visiškai nauja pozicija mano gyvenime. Aš buvau atlikėja, buvau kūrėja, o dabar esu šokio trupės vadovė“, – pasakos ji.
Vis dėlto scenos ji dar neapleido: „Aš dar tęsiu savo baleto karjerą, kaip šokėja pasirodau ir dar visiškai nenutraukiau sceninės veiklos – priėmiau tai kaip tokį iššūkį gyvenime ir įdomybę.“
Paklausta, kuris jos gyvenimo etapas ir specialybės kryptis jai artimiausias širdžiai, Aušra atsakys itin jautriai.
„Aš neatskiriu tų dalykų – aš matau tai kaip vieną visumą. Aš net nesvarstau savęs kaip šokio statytojos, kaip kūrėjos, kaip režisierės, choreografės arba kaip šokėjos, atlikėjos. Aš matau visumą, kurioje dalyvauju. Viskas, ko aš imuosi, yra labai svarbu ir aš tam atsiduodu“, – sakys ji.
Vienas jautriausių pokalbio momentų bus atviras Aušros pasakojimas apie vaikystės ir paauglystės netektis. Iš Plungės kilusi menininkė, sulaukusi vos dešimties, viena išvyko mokytis į Vilnių. O netrukus jai teko atlaikyti itin skaudžias netektis – vaikystėje ji neteko tėčio, o paauglystėje – ir mamos.
Interviu metu šis pasakojimas atvers žaizdas ir Aušra net susigraudins, o šalia buvusi Kristina išties jai palaikymo ranką. „Šios netektys mane labai stipriai formavo ir paveikė. Aš esu labai dėkinga savo mamai, kad ji turėjo tiek stiprybės išleisti mane vieną pačią mokytis į Vilnių, gyventi ten būnant tik dešimties metų“, – sakys ji.
Tačiau net ir skaudžiausios patirtys, anot jos, virto vidine jėga. „Aš manau, kad esu jautrus žmogus, bet su labai tvirtu stuburu ir labai užgrūdinta“, – pasakos Aušra.
Ji atskleis, kad visos patirtys ir netektys jai davė savotišką viltį. „Mano patirtys, visos netektys, visi sunkūs išgyvenimai man iš tikrųjų davė tokį vidinį optimizmą. Skausmas mane suformavo – tai matosi mano darbuose, mano kūryboje“, – sakys ji.
Laidos metu žiūrovai išvys ir pačią kūrybinio proceso atmosferą teatre. Aušra kalbės apie tai, kad po tiek išgyvenimų menas ir judesys tampa būdu išreikšti tai, ko kartais neįmanoma pasakyti žodžiais.
„Man atrodo, kad kiek gyvenimas padaro, tai paprasčiau ne žodžiais, bet ir judesiu išreikšti savo vidinę būseną, išsakyti savo jausmus, parodyti ir kitiems, kad tai suprastų“, – sakys ji.
Spektaklio „Sofija genijaus šešėlyje“ premjeros vakarą scenoje pasirodė 18 šokėjų, tačiau užkulisiuose dirba kur kas didesnė komanda. Nors komanda Aušra visiškai pasitiki, viduje lieka baimė likti nesuprastai.
„Kokias porą savaičių prieš premjerą, ketvirtą ryto visada pabundu, ir sakau: „Čia Čiurlionis mane žadina“, – atviraus ji.
Laidos metu žiūrovai turės galimybę išvysti ir tai, kas dažniausiai lieka nematoma – spektaklio „Sofija genijaus šešėlyje“ pasiruošimo procesą, paskutines repeticijų akimirkas ir tikrąjį kūrybinio proceso pulsą.
„Floristinis desertas“ – „Bridgerton“ rūmų vertas rožių diptikas
Laidos pabaigoje žiūrovų lauks floristinė kompozicija, Akmenių dvare kuriamas rožių diptikas, įkvėptas klasikinės estetikos ir idealiai tinkantis „Bridgerton“ nuotaikai. Diptikas – tai dviejų dalių kompozicija, kuri veikia kaip vientisas kūrinys, tačiau atsiskleidžia per du tarpusavyje derančius elementus.
Floristikos dizainerė K. Rimienė pademonstruos, kaip dvi žvakides galima panaudoti visiškai naujai, vadovaujantis tvarumo principais. „Dvi žvakidės ir dviejų dalių kompozicija, diptikas“, – sakys ji.
Kurdama kompoziciją, floristė naudos oranžines, rausvas, kremines ir į kakavos spalvos rožes, o floristinės kempinės forma bus kruopščiai apvalinama rankomis.
„Floristiniame dizaine aš labai mėgstu eksperimentuoti“, – atskleis Kristina.
Ir pridurs: „Sutikite, kad jeigu aš būčiau padariusi tik vieną kompoziciją ant žvakidės, ji tikrai nesižiūrėtų. O štai tokia dviguba kompozicija iš karto į save atkreipia dėmesį.“
Laida „Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
