A.Bosas atitinka visus Dainos susikurto idealaus vyro kriterijus. Kaip teigia pašnekovė, jai poron tinkantis vyras turėtų būti stiprus, galingas, mylintis, doras, ištikimas, patikimas ir pasiturintis: „Pasiturintis arba, kitais žodžiais perfrazavus, - protingas. Tikrai nesakysiu, kad bet koks prašalaitis tiktų man į porą, juolab kai pati esu šio to pasiekusi“.
Verslininkė patikina, kad jai nebaisu trečiąkart savęs supančioti santuokos saitais, nes su Antanu ją sieja gražus jausmas: „Visi žmonės nori ir stengiasi būti laimingi, ne išimtis ir aš. Esu įsitikinusi, kad mums su Antanu pavyks, nes mūsų santykiai klostosi puikiai. Jaučiuosi mylima ir myliu Antaną. Mus sieja stiprus dvasinis ryšys“.
Santuoka verslininkei D.Randers yra svarbus ir atsakingas žingsnis. Daina įsitikinusi, kad santuoka yra svarbi kiekvienai moteriai, jeigu ji kalba priešingai, manau, nėra nuoširdi: „Vyras, pasiūlęs tuoktis, tą moterį mato savo žmona, tai didžiulis įvertinimas. Džiaugiuosi, kad tiek mano, tiek Antano požiūris šiuo klausimu sutampa“. Daina jaučiasi laiminga, nes jau trejus metus gyvena taip, kaip visada svajojo: turi ne tik idealų vyrą ir darnią šeimą, bet ir turiningą laisvalaikį, kurį į moters gyvenimą įnešė mylimas vyras. Pora mėgsta savaitgalius leisti Palangoje ar kur nors gamtoje, iškylas su dviračiais, keliones į užsienį.
Verslininkei netrukdo tarp jos ir Antano esantis penkiolikos metų skirtumas: „Mūsų amžiaus skirtumas yra normalus. Abu su Antanu esame subrendę, gyvenimo patirties turintys žmonės. Per tris drauge praleistus metus nėra buvę atvejo, kad nesutartume dėl laisvalaikio. Mūsų pomėgiai sutampa“.
Dvi iširusios santuokos
Pirmąkart Daina ištekėjo būdama vos 19 metų, tačiau santuokoje su vienmečiu sutuoktiniu išgyveno vos pusantrų metų: „Santuokai mes buvome per jauni. Du jauni ir įsimylėję vaikai nepaklausė tėvų patarimų ir nutarė žaisti šeimą“. Su šypsena tuometinius įvykius prisimena ponia Daina.
Antruoju Dainos vyru tapo danas verslininkas, tuo metu gyvenęs Lietuvoje, už kurio ji ištekėjo ir išvyko gyventi į Daniją. Pirmus trejus metus, anot Dainos, buvo labai sunku svetimoje šalyje, todėl artimiesiems dažnai skambino, rašė ilgiausius laiškus, siųsdavo nuotraukas. Moteris prisimena, kad artimųjų vis prašydavo atsiųsti lietuviškos spaudos. Bent kartą per metus ji sugrįždavo į Lietuvą aplankyti artimųjų, draugų ir brangių vietų.
„Sunku, kai net savas vaikas kalba daniškai. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad apsiprasčiau svetimoje šalyje, aišku, man labai padėjo sutuoktinis. Esu iš tų žmonių, kurie tiki, kad viską galima padaryti, reikia tik noro ieškoti išeičių, o ne priežasčių“. Su antruoju vyru S.Randersu santuokoje ponia Daina gyveno trylika metų.
Savo išvaizdai ponia Daina neskiria tiek dėmesio, kiek norėtų, tam tiesiog pritrūksta laiko. „Pas kosmetologą lankausi itin retai, tačiau dienos be treniruotės neįsivaizduoju. Esu įsitikinusi, kad gerą savijautą ir išvaizdą lemią ne brangios kosmetikos priemonės, bet sveika mityba ir sportas“. Kaip ir kiekvienai moteriai, Dainai patinka apsilankyti drabužių parduotuvėse: „Perku tik tiek, kiek reikia, ir tik geros kokybės gaminius, parduotuvėse lankausi ko nors prireikus arba esant nuolaidoms. Negi manote, kad jeigu turi pinigų, tai juos švaistai į kairę ir į dešinę? Švaistyti pinigus gali tik tas žmogus, kuris neturi supratimo, kaip jie yra uždirbami“, - sako moteris.
Poniute negalėtų būti
Regis, turtingo verslininko sužadėtinė D.Randers galėtų sau ramiai gyventi ir leisti laiką savo malonumui, tačiau Daina neįsivaizduoja savęs tokiu amplua. „Negalėčiau sėdėti namuose be užsiėmimo. Visą gyvenimą dirbau ir neįsivaizduoju savęs kitaip. Sakykite, ar vyrui būtų įdomi tokia moteris, kuri nemoka savęs realizuoti? Galbūt kai kurios moterys tik žaidžia verslą, tačiau jos bent kažkuo užsiima ir domisi. Jeigu savęs negerbsi ir nemylėsi, tai kaip gali tikėtis, kad kiti tave gerbs ir mylės?“
Dainos jau seniai nebestebina pavydžių žmonių replikos, kurių ypač padaugėjo po sužadėtuvių su politiku ir verslininku A.Bosu. Moteris nesuvokia, kam gali būti įdomu knaisiotis po kitų žmonių gyvenimus. Tai tėra tuščias laiko švaistymas. Daina supranta, kad tai yra populiarumo kaina, kurią moka žinomi žmonės, todėl belieka užsiauginti storą odą ir nebekreipti į tai dėmesio.
Sutaria su mylimojo vaikais
Valymo paslaugų verslu užsiimanti D.Randers yra reikli ir savo namų tvarkai, kurią palaikyti padeda samdomas darbuotojas. „Jau aštuonerius metus rūpintis mano namų švara man padeda namų šeimininkė. Ją galėčiau pavadinti ir asmenine asistente, nes ji man talkina ir su vaikais, ir asmeniniais reikalais“.
Vaikai nuo mažens buvo mokomi tvarkingumo, todėl, anot Dainos, iš lauko purvo dažniausiai prineša tik augintiniai: „Tiek darbe, tiek namuose esu reikli ne tik sau, bet ir kitiems. Iš vaikų tikiuosi tvarkos, gerų mokymosi rezultatų, pažangaus elgesio. Sūnus kartais papriekaištauja, kad esu griežčiausia iš jo draugų mamų“. Dainos šešiolikmetis sūnus Lukas mamai visada turi pranešti, kur eina ir kada ketina sugrįžti. Lukas iš tėvų kol kas nereikalauja brangių pirkinių ir nesivaiko madų, anot jo mamos, jis yra meniškos sielos berniukas: jam patinka groti ir piešti.
D.Randers taip pat džiaugiasi gražiais santykiais su Antano vaikais iš pirmosios santuokos - Indre ir Tomu. Moteris jiems stengiasi būti gera drauge ir padėti tada, kai yra reikalinga jos pagalba: „Mes su Antanu sakome, kad turime keturis vaikus, nors trys iš jų jau yra suaugę. Su Antano vaikais mano santykiai puikūs, tam įtakos galbūt turėjo ir tai, kad aš tarp nieko neįsibroviau. Aš nebuvau šeimos iširimo priežastis, nes Antano skyrybos jau buvo nusistovėjusios, kai atsiradau jo gyvenime“.
Sėkmę lemia ne lytis
Verslininkė D.Randers įsitikinusi, kad jai labai pasisekė, kai prieš dešimt metų jos brolis surizikavo kartu su ja, jaunesniąja sesute, steigti valymo paslaugas atliekančią įmonę. Pradėjus verslą Dainai tebuvo 27 metai, tačiau moteris nepabūgo sunkaus darbo. Verslininkė džiaugiasi, kad pastangos ir įdėtas darbas atsipirko su kaupu.
Pašnekovė įsitikinusi, kad sėkmė versle priklauso ne nuo lyties, o nuo asmeninių žmogaus savybių. „Tačiau jeigu moteris karjeros siekia, tarkime, labiau vyrams tinkančioje srityje, tai ji neišvengiamai susidurs su didžiule konkurencija iš vyriškosios pusės. Man pasisekė, kad aš dirbau su broliu, todėl man neteko su niekuo konkuruoti. Visi turėjome pareigas ir žinojome, kas ir už ką esame atsakingi. Verslo pradžia buvo labai sunki. Dirbome daug ir sunkiai, neturėjome nei savaitgalių, neskaičiavome ir darbo valandų“. D.Randers įsitikinusi, kad sėkmę lėmė ir tai, kad nuo pat pradžių jie žinojo, ko siekia ir ką daro.
Verslo idėja Dainai kilo begyvenant Danijoje, kai Lietuvoje dar nebuvo paklausios valymo paslaugas teikiančios įmonės. „Būsiu atvira, viena niekada nebūčiau to ėmusis, tačiau brolio šeimai palaikius šią idėją, ryžomės šiam žingsniui. Pasitikėjau broliu, jis yra patikimas ir veržlus žmogus“.
Dėl verslo Daina su šeima sugrįžo į Lietuvą. Anot pašnekovės, tuometinis sutuoktinis šį sumanymą irgi palaikė, nes jam labai patinka Lietuva ir jis visuomet svajojo į ją sugrįžti, kur jis ir dabar gyvena bei užsiima verslu.
Deimantė Zailskaitė
