Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Po uosiais, kur geras dirvožemis, drėgmė ir pavėsis plyti meškinio česnako sąžalynai.
„Aromatas tai… ai, labai skaniai kvepia. Česnaku kvepia, visas miškas“, – džiaugėsi gyventoja Aušra.
Sako, kad šis kvapas po žiemos miego ypač viliodavo meškas.
„Ėsdavo šitą žolę, atstatydavo energetiką ir savo fiziologiją susitvarkydavo“, – tikino Aušra.
Augalą vadina stebuklingu
Neseniai vienas gauruotas mažylis įamžintas Kupiškyje, o pakaunėje, Karalgiryje meškų tikrai nėra, bet kasdien gausu žmonių, renkančių šį vitaminų bomba vadinamą augalą.
„Stebuklingas, iš tikrųjų, sako, kad po žiemos, kai atbunda, jis visas pačias geriausias medžiagas savyje sukaupia“, – teigė Aušra.
„Grybavimo sezonas būna, ragų ieškojimo, o dabar česnako sezonas, tai darbo dienomis mažiau, bet savaitgaliais labai daug žmonių“, – tikino Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Vieni valgo šviežius lapelius, kiti ir atsargų pasiruošia.
„Sviestuką pagardini, mažom porcijom susidedi, ir jei jauti, kad peršalimas puola, gali naudoti, šiaip, kaip pagardas labai skanus“, – panaudojimo būdus vardijo Aušra.
„Ne visiems tinka, bet mano skrandis priima, galiu daug valgyti – paprasčiausiai su grietine, su kiaušiniais“, – kalbėjo gyventoja Nijolė.
„Aš tai jį džiovinu, o džiovintą gali bet kur naudoti, ir į sriubą dėt, ir dar sūdau, supjaustau ir susūdau, irgi gali į sriubą dėt, kur tik nori“, – patarė gyventojas Alfonsas.
O vaistinių augalų žinovai antrina gyventojams, meškinis česnakas – ir maistas, ir vaistas, pavasarį jis padeda atsigauti per žiemą apsnūdusiam organizmui.
„Kaip tonizuojantis, pirma pavasarinė laukinė daržovė. Tai daugiausia buvo ir yra naudojamas nuo reumato, nuo artrito, tokių uždegiminių, tiek virškinimo, tiek sąnarių ligų“, – vardijo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė Nijolė Maršalkienė.
O vitaminų gausa lenkia daugelį daržovių:
„Imunitetą stiprinantis, tarp česnakų yra vienas tų, kuris turi daugiausiai elementų, ypatingai dėl magnio visus česnakus lenkia ir ypač tą mūsų valgomąjį česnaką, ir turi didelį kiekį vitamino C, A ir B6“, – teigė N. Maršalkienė.
Išimtas iš Raudonosios knygos
Dar prieš kelerius metus meškinis česnakas buvo saugomas ir įrašytas į Raudonąją knygą, tačiau augavietėms atsigavus – dabar jį leidžiama rinkti.
„Gamtos tyrimų centro mokslininkė Birutė Karpavičienė detaliai ištyrė augavietes ir nustatė, kad to česnako ne tiek mažai pas mus“, – paaiškino N. Maršalkienė.
„Pradėjo gana sėkmingai plėstis, pas mus gal ne viena dešimtis hektarų šitame miške, nematome pavojaus, kad jį reikėtų įrašyti vėl į Raudonąją knygą, ačiū Dievui“, – kalbėjo Padauguvos girininkas K. Markevičius.
Žmonės jį tempia krepšiais, o mokslininkai ir girininkai tik primena, kad šį augalą derėtų pasaugoti.
„Jis turi tik du lapelius ir daugiau jis neišaugina, ir tie du lapeliai turi pamaitinti žiedą ir išauginti sėklas, tai nepeškim visko iš eilės“, – perspėjo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.
Žmonės ir patys gali užsiauginti meškinių česnakų, nusipirkę ir pasisėję jo sėklų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
