Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka žodžių į vatą nevynioja ir tvirtina, kad lietuviai patys atveria duris rusifikacijai, mat paklusniai taikosi prie tų, kurie nenori mokytis valstybinės kalbos ir ramiai reaguoja į tuos, kurie čia gyvendami ilgiau nei 3 metus vis tiek kalba rusiškai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
TV3 žinios atliko eksperimentą. Nuvyko į vieną sostinėje esantį baltarusišką restoraną. Jame meniu buvo išverstas į keturias kalbas – lietuvių, baltarusių, rusų ir anglų. Padavėjas bendravo angliškai.
Tiesa, paprašius papasakoti apie specifinį baltarusišką patiekalą, jis ėmė kalbėti baltarusiškai. Paklausus, ar restorane yra bent vienas darbuotojas, kalbantis lietuviškai, padavėjas aiškina: „No, so sorry“ (Ne, labai atsiprašau).
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad inspekcija per praėjusius metus gavo 50 skundų, daugiausiai – iš sostinės. Lietuviai nepatenkinti, kad jų gimtąja kalba kavinėje, restorane, grožio salone nekalba nė vienas žmogus.
„Pažeidimas yra tada, kai paslaugų teikimo vietoje ar prekybos vietoje, į mane kreipiasi rusiškai ar kita kalba“, – aiškino A. Valotka.
Kad kai kuriose kavinėse ar grožio salonuose lietuviškai kalbėti jau tampa iššūkiu, pastebi ir daugelis kalbintų gyventojų:
„Tiesiog, kai išeini į miestą, daugiau girdi rusakalbių žmonių.“
„Man atrodo, turi būti motyvacija – pavyzdžiui, jei būtų sunku įsidarbinti.“
„Jei atsikraustei, privalai išmokt, kultūrą gerbti.“
„Manyčiau, turi praeiti laiko, kad pasikeistų mentalitetas, nes didžiųjų nacijų atstovai apskritai nėra daugiakalbiai.“
„Buvo jau laikas, kai tiek daug rusų kalbos nesigirdėjo, o dabar labai.“
„Jų tas moralinis nusistatymas turėtų būt, kad reikia mokytis ir taip šioje šalyje kalbėti.“
„Vienintelis kas keičiasi – personalas, nes atvyksta daug ukrainiečių, bet jie labai greit mokosi.“
Vadina lietuvių atlaidumą savirusifikacija
Iš 204 tūkstančių Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, per 160 tūkstančių – rusakalbiai. Iš jų – 75 tūkstančiai iš Ukrainos, 50 tūkstančių – Baltarusijos, ir 16 tūkstančių atvykusių iš Rusijos. Likę 25 tūkstančiai – atvykėliai iš Centrinės Azijos.
„Praėjusios kadencijos Vyriausybė ir valdantieji Seime ir sukūrė tai, kad mes turime tiek rusakalbių Lietuvoje. Dėl jų neatsakingos migracijos politikos“, – įsitikinęs partijos „Lietuva-VISŲ“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis.
Dalis atvykėlių lietuvių kalbos visgi mokosi. Internete yra daugybė vaizdo įrašų, kai socialiniuose tinkluose su humoru kitataučiai dalijasi lietuvių kalbos mokymosi vargais.
Tačiau šitaip stengiasi ne visi. Pasak A. Valotkos, daugybei užsieniečių patogu kalbėti savo kalba, nes lietuviai į tai žiūri atlaidžiai – užuot skatinę mokytis lietuvių kalbos, su jais laisvai sutinka bendrauti rusiškai.
„Vyksta savirusifikacija, tarsi mes lietuviai patys norėtume susirusinti“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas.
„Aptarnavimo sektoriuje leidžiame naudoti rusų kalbą, viešajame sektoriuje leidžiame aptarnauti, aišku, iš paskos dar švietimas – rusakalbės mokyklos. Viskas kartu ir padaro situaciją, kad turim rusų kalbos didelį kiekį“, – antrino A. Nemunaitis.
Siūlo ilginti kalbos išmokimo terminą
Dabar, norint dirbti paslaugų sektoriuje, susikalbėti lietuviškai būtina išmokti per trejus metus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo šį terminą prailginti dar metams. Kalbos sargai sako, kad tai dar labiau pablogintų situaciją.
„Kalbinės teisės – žmogaus teisių dalis. Dabar teisės labai selektyvios. Labai norėčiau, kad bent sykį savo paraduose praeitų su transparantu – apsaugokime, apginkime lietuvių kalbą. Tada suprasčiau, kad šių žmonių požiūris platus. Kol kas to visiškai nepastebiu“, – kalbėjo A. Valotka.
Pasak A. Valotkos, derėtų kelti ir kalbos lygio kartelę. Mat dabar užsieniečiams per numatytą terminą svarbu kalbą išmokti A1 – paprasčiausiu lygiu, kai kitur Europoje reikia aukštesnio lygio.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
