Verslininkas Pavelas atsidūrė kuriozinėje situacijoje. Istorija prasidėjo prieš 8 metus, kai gavo iš antstolės laišką, kad jo darbuotojas yra skolingas 400 eurų telekomunikacijos bendrovei ir šią sumą būtina išskaičiuoti iš atlyginimo. Pavelą darbuotojas patikino, kad skolą susimokės pats, tačiau to nepadarė.
„Vienas darbuotojas, pažįstamas, geras žmogus, nesumokėjo už „Bitė“ paslaugas vienos sąskaitos porą šimtų eurų, įmonė pagal reikalavimus turėjo skolą sumokėti už savo darbuotoją“, – sako verslininkas Pavelas Huk.
Paaiškėjus, kad skola nemažėja, antstolė įmonės direktoriui daugiau raginimų nesiuntė – kreipėsi tiesiai į Trakų apylinkės teismą, kad bendrovės vadovui, neva atsisakančiam iš atlyginimo išskaičiuoti pavaldinio skolą, būtų skirta bauda. Už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną teismas Pavelui skyrė 14 eurų baudą. Išieškojimą turėjo vykdyti Mokesčių inspekcija. Tačiau ši informacija Pavelo nepasiekė, kol galiausiai 2018 metais vyras sužinojo, kad per keletą metų susikaupė daugiau kaip 18 tūkstančių eurų skola ir dar antstolio komisiniai.
„Aš gavau laišką, iš antstolio, kad turiu skolą. Nurodyta virš 21 tūkst. Mes nežinojome, kad buvo teismas, nežinojome sprendimo, ir nesumokėjome iškart. Buvo VMI klaida, siuntė teismui, kad jau sumokėjau 50 litų baudą, bet suklydo“, – pasakoja jis.
Vyras įsivėlė į kelerius metų trukusį teismų maratoną, kol galiausiai teisybę rado Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
„Mes tai konstatavome ir įvertinome kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo broką, kaip mokesčių inspekcijos pareigūnų kaltę šiuo atveju. Ir konstatavom, kad ta bauda, visą tą laikotarpį, kurį buvo skaičiuojama, buvo skaičiuojama nepagrįstai ir tos sumos iš tikrųjų atrodo įspūdingai“, – teigia Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas
Skolos išieškojimą turėję vykdyti mokesčių inspekcijos valdininkai apgailestauja ir teisinasi, esą įvyko žmogiška klaida.
„Kadangi mes gavome vykdomąjį dokumentą, mes dėl žmogiškosios klaidos nepastebėję, kad nėra visų įmokų už kiekvieną dieną kaip turi būti, įvertinom tik vieną gautą įmoką, grąžinom vykdomąjį dokumentą Trakų rajono apylinkės teismui kaip įvykdytą, ir kaip ir visi buvom patenkinti“, – sako VMI atstovė Irina Gavrilova.
Mokesčių ekspertas Dainius Daigirda sako, kad tokie atvejai teismų praktikoje yra išskirtiniai: „Faktas, kad taip nenormalu ir neturėtų būti. Tokiose situacijose paprastai, aišku, gaunasi taip, kad žmogus eina prieš valstybinių institucijų priimtus sprendimus, jis toks vienas, vienas lauke karys prieš tokią vis tiek, sakykim, prieš kvalifikuotą valstybinę organizaciją.“
Ši istorija, anot mokesčių eksperto, parodo, kad valstybinėse institucijose yra per daug formalių procedūrų.
„Didžia dalimi paradoksalių tokių situacijų, klientų gynyboje ir tenka susidurti panašiose situacijose, kai formaliai sprendimas teisingas, bet na iš protingumo, teisingumo pusės pasižiūrėjus, supranti, kad jis yra neteisingas ir vėl gi tada tas teisingumo gynimas, procedūrose valstybės tarnautojas nemato tokio savo taisyklėse atvejo“, – kalba D. Daugirda.
Dėl tokių institucijų klaidų, pasak teisininkų, kenčia ne tik žmonės, daugybę metų besibylinėjantys teismuose. Taip apkraunama ir visa teismų sistema.
