Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.
Vilniečiai vardija, kokių lieka maisto atliekų:
„Dažnai lieka ir vištos kaulai, ir duonos kriaukšliukas ar košės šaukštas.“
„Maisto stengiamės neišmest, bet vis tiek lieka.“
„Ir obuolių graužukai, bulvių lupenos, kavos tirščiai, kas susidaro, metam į bendras šiukšles.“
Sostinės valdžia paskaičiavo, kiek jų susidaro – vidutiniškai per metus vilnietis išmeta 72 kilogramus maisto, dažniausiai meta į mišrių atliekų konteinerį. Nuo sausio, tai yra po trijų savaičių, visa Lietuva maisto atliekas privalės rūšiuoti.
Specialias šiukšlines maisto atliekoms ir maišelius galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose ir stambiagabaričių atliekų aiškštelėse, tereikia pasakyti savo adresą. Maišelius ir specialias šiukšliadėžes maisto atliekoms sostinės valdžia dalija nemokamai.
Atsiėmė apie tūkstantis vilniečių
Buvo ir tokių, kuriems ir dviejų kibirų buvo negana, reikalavo trečio, bet, matyt, neįtikino, kad tikrai kažkam perduos, todėl į pagalbą buvo iškviestas apsaugos darbuotojas.
Per pirmą parą apie porą eurų kainuojančius kibirėlius atsiėmė apie tūkstantis vilniečių ir beveik 300 tūkstančių namų ūkių: „Reikia rūpintis aplinka, jeigu mes visi pradėsim teršti, tai kas ten mūsų kartom liks.“
„Individualių talpyklų kibirėlių yra paruošta kiekvienam Vilniuje esančiam namų ūkiui, tai kiekvienas gaus savo skirtą kibirėlį, nereikia skubėti, nereikia būti pirmiems, tikrai visiems užteks“, – sako Vilniaus atliekų poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Dalintojai skaičiuoja, kad per savaitę sunaudojant du maišelius vienos pakuotės užteks trims mėnesiams. Vėliau juos dalys mobiliosios komandos prie kelių prekybos centrų.
Jei be specialaus kibirėlio norintys rūšiuoti maisto liekanas gali ir apsieiti, oranžinis maišelis – būtinas.
„Nes tik tai tokius maišelius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atpažins ir atskirai galės sutvarkyti nuo bendro atliekų srauto“, – teigia Vilniaus atliekų poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
„Pagrindinė užduotis yra atskirti ir išgryninti organines medžiagas, jas sukompostuoti, perdirbti, paruošti išgavimui dujų ir panaudoti tinkamiau ar deginimas“, – tvirtina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Gyventojai reaguoja įvairiai
Į oranžinį maišelį galima bus mesti vaisių atliekas, daržovių lupenas, kavos tirščius, arbatos maišelius, senus maisto papildus. Ką galima mesti sufleruoja ir sąrašas ant šiukšlinės. Negalima mesti vaistų, nuorūkų. Oranžinį maišelį reikės mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Vilniaus atliekų surinkėjai aiškina, kad pastačius specialius konteinerius šiukšlių vežimas pabrangtų 40 procentų, o kol žmonės įpras rūšiuoti maisto liekanas, tektų vežti pustuščius konteinerius. Svarstoma juos statyti kitų metų pabaigoje.
Gyventojai reaguoja:
„Ar rūšiuosit, kaip siūlo savivaldybė? – Aš nežinau, kaip siūlo. – Duos tokius kibirėlius, maišelius. – Keista, maži kibiriukai.“
„Aš kai vienas gyvenu, nelabai čia kažką surinksiu į tą konteinerį.“
„Reikia pirkt su galva, aš pensininikas, skaičiuoju kiekvieną centiką, absurdas, kito žodžio nėra.“
Kitose šalyse įvedus maisto atliekų rūšiavimą žmonės pamatė, kiek daug išmeta ir ėmė mažiau pirkti maisto. Mažiau išmetant atliekų tvarkymas atpigti gali apie penktadaliu. Kai gyventojai maisto atliekas tvarkingai rūšiuoja užrišę specialiuose maišeliuose – mažiau dvokia gendančios maisto atliekos konteineriuose.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
