Tačiau paskutinis pagrobimo atvejis, kai Kaune iš stotelės buvo pagrobta 9 metė mergaitė parodė – tėvai ir aplinkiniai turi būti budresni, kad tokie atvejai nepasikartotų.
Paieškos truko dvi paras
Dvi paras trukusios įtemptos pagrobtos devynmetės paieškos baigtos, tačiau pačiai mergaitei, kaip sako specialistai, tai tik pradžia – sveikimo pradžia, po to, ką ji patyrė pas pagrobėją.
„Turbūt yra išgąstis ir šokas, yra netikėjimas ir baimė, ir viltis, ką galim tikrai pasakyt, kad yra jausmų sumaištis. Sudrebinamas saugumo pamatas, pamatai ant ko mes stovim, kad galima pasitikėti suaugusiu žmogumi, kad visada bus šalia, kai reikės“, – teigė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Tačiau pagrobimo traumą gali sumažinti specialistų pagalba ir tai, kad mergaitė buvo išgelbėta. Pasak specialistų, šiuo metu mergaitei labiausiai reikės supratingumo iš aplinkinių ir įsiklausymo.
Pagalbos gali prireikti ir tėvams. O aplinkinių pareiga šiuo metu gerbti jų privatumą, nesmalsauti, nebūti įkyriais, bet būti pasiruošus padėti.
„Yra šeimos, kurios nori atsitraukti ir atsiriboti ir paprašys kažkada tai kažkokios pagalbos, yra šeimos kurios nori šiuo metu palaikymo“, – svarstė A. Kurienė.
Kurį laiką socialiniai tinklai ūžė, kad mergaitės grobikas yra neįprastus vaizdo įrašus viešinantis vyras – jis persirengęs moteriškais rūbais, užsidėjęs peruką ir su kauke ant veido pozuoja prie manekenų, lėlių. O specialistų tai, kad žmonės šį vyrą ėmė įtarinėti pagrobus mergaitę, nestebina.
„Turi kitokį seksualinį paprotį, kitokį seksualinį skonį, mes juos suvokiam kaip kitoniškus, o kitoniški žmonės lengviau padarys dalykų, kurių mes nepadarysim. Vaiko skriaudimas yra toks šventas dalykas, toks tabu, tą tabu mes lengviausiai susiejame su kitoniškumu, su ne tokiais kaip mes“, – svarstė psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Policija kurį laiką nei paneigė, nei patvirtino, ar persirengėlis vyras susijęs su pagrobimu, tačiau šiandien vis dėlto paskelbė, kad jis nėra devynmetės mergaitės pagrobėjas.
Nors mergaitė rasta, dar apie 60 dingusių vaikų šiandien buvo ieškoma. Pastaruosius porą metų kasmet dingusiais paskelbiama apie du tūkstančius vaikų.
„Liūto dalis yra pasišalinimai iš globos ir vaikų namų, pakartotiniai pasišalinimai, po kiek laiko grįžta, dar vienas fenomenas, kuris pastaruoju metu auga, galbūt ne kaip ant mielių bet auga, kai vyksta santykių aiškinimasis tarp tėvų, vienas iš tėvų kitam nežinant tą vaiką pasiima“, – sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pernai buvo pagrobti penki vaikai – tai padarė jų pačių tėvai, turintys bėdų su sutuoktiniu, su kuriuo skiriasi arba su vaikų teisėmis. O du vaikai, kurie dingo, buvo rasti negyvi. Dingus vaikui, tėvai turi į policiją kreiptis nieko nelaukdami.
„Tėvai, jeigu delsia tikėdamiesi, ar galvodami, ką kiti pagalvos, tikrai rekomenduojam to niekada nedaryti. Nedelsti. Pirma minutė pirma valanda pati svarbiausia“, – tėvus įspėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Arūnė Bernatonytė.
Tėvai žino per mažai apie savo vaikus?
Mergaitės pagrobimo istorija parodė, kad ir tėvai, ir aplinkiniai turi būti itin atidūs.
„Pranešt atitinkamom tarnybom institucijom, jei matom keistus, netipinius atvejus, nebūkime abejingi“, – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
O tėvams specialistai pataria su vaikais aptarti, kaip elgtis, kad visuomet saugiai grįžtų į namus.
„Būtina saugiai, negąsdinant bet tiesiog pasikalbėti apie saugų maršrutą, būtinai apšviestą, būtinai praeinamą visiems žmonėms, ir matomą – ne takeliais, ne parkeliais“, – apie vaikų saugumo užtikrinimą kalbėjo Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Tėvai turėtų žinoti vaiko draugų telefonus, jei jo telefonas išsikrautų, turėtų pagalvoti, ar saugu vienam grįžti namo sutemus.
„Ir kartu su vaiku įvertinkit, ar tikrai tinkamas laikas pareiti vienam nuo stotelės, ar tikrai važiuoja viešasis transportas, galbūt rekomenduota būtų susitarti ir pasitikti“, – sakė I. Skuodienė.
Net jei vaikas už sienos namie yra, nebūtinai jis saugus. Socialiniuose tinkluose tyko pavojai, todėl tėvai turi stebėti, su kuo jie internete bendrauja.
„Pradeda nuo nekaltų dalykų, užmegzti santykius, atsiųsti savo nuotrauką, atsiųsti apsinuoginusio paauglio ar paauglės nuotrauką“, – pasitaikančius atvejus internete įvardijo R. Požėla.
Vėliau piktavaliai ima šantažuoti, kad nuotraukas paviešins reikalauja pinigų ar dar atviresnių nuotraukų.
