Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su teisingumo ministre Rita Tamašuniene.
Teisingumo ministerijos kirtis: pokyčiai turi būti derinami
Kodėl priėmėte sprendimą įsakyti Kalėjimų tarnybos direktoriui atšaukti darbuotojų perkėlimą bei derinti būsimus veiksmus su ministerija?
Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) sureguliuotas teisės aktais, Vyriausybės įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, nuostatais bei darbo reglamentu. Ten įtvirtinta, kad visi struktūriniai pokyčiai, ypač jeigu kalbame apie žmogiškuosius išteklius, turi būti derinami su Teisingumo ministerija.
Idėjai sustiprinti resocializacijos padalinius mes pritariame, nes įgyvendinant naujus bausmių vykdymo sistemos modelius, kuriais siekiame, kad nuteistasis asmuo negrįžtų atgal į sistemą, o atlikęs bausmę įsilietų į visuomenę, tai tikrai sveikintinas dalykas.
Bet jokiais būdais negaliu pritarti tam, kad LKT vadovas pasirinko žmones iš Saugumo valdymo skyriaus į resocializaciją perkelti priverstinėmis priemonėmis. Tai yra kito pobūdžio funkcijos. Nesvarbu, kad galbūt nekeičiamas darbo režimas, tačiau iš esmės tai kitos pareigos, o nesutikus pereiti iš Saugumo valdymo grupės į kitą padalinį, žmonėms buvo įteikti atleidimo lapeliai.
Apie tokius pasirinktus būdus ministerija nebuvo informuota. Tarp tų, kuriems buvo įteikti lapeliai, yra pareigūnių, turinčių mažamečių vaikų. Atleisti pareigūnus, kai jų visoje Lietuvos kalėjimų tarnyboje trūksta apie 22 proc., aš tikrai negaliu pritarti.
Verta juos kviesti į resocializacijos padalinį, juo labiau kad vadovas ketino taikyti ir motyvuojančias priemones – šiek tiek didesnį darbo užmokestį. Bent žmonės skaičiuoja ir įgytą patirtį, ir funkcijų didėjimą, ir jų sudėtingumą.
Cituoju Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko tekstą: „Pareigūnai masiškai palieka tarnybą, o likusiems tenka vis didesni darbo krūviai. Taip valstybė pati silpnina bausmių vykdymo sistemą ir kelia grėsmę jos ateičiai.“
Stengiamasi išlaikyti esamus darbuotojus
Tai kam tada reikalingas tarnybos vadovas?
Negalime švaistytis pareigūnais, o vadovas negali viršyti įgaliojimų. Visus pokyčius jis turi derinti su socialiniais partneriais ir profesinėmis sąjungomis. Čia mes girdime kelių profesinių sąjungų nuomonę, bet yra ir kita dalis. Iš viso bausmių vykdymo sistemoje turime 11 profesinių sąjungų, ir kitos visiškai nepritaria tokiems pokyčiams.
Vadovas darydamas šiuos reforminius pokyčius gali neatsižvelgti į profesinių sąjungų nuomonę, tačiau suderinti juos su Teisingumo ministerija ir tiesiog pranešti, kokiais būdais tai bus daroma – ši prievolė išlieka.
Tai gal iš tiesų ketinate pasisodinti sau lojalius žmones?
Ne, kitokios reformos mes neįgyvendiname. Įvertinome tai, kad pirma įvyko labai didelis pokytis pačioje LKT, kuomet atskirų kalėjimų vadovai neteko turėtų statusų, o visi dabar priklauso centrinei tarnybai.
Antra, sprendimus dėl struktūrinių pokyčių, būtent stiprinant resocializacijos dalį, priėmė buvusio ministro komanda. Mes tikslui tikrai pritariame – tai geras kelias atlikti bausmę ir tokių pareigūnų mūsų tarnybai reikia.
Tačiau jokio kito tikslo nėra – jokių pokyčių tarp struktūrinių vadovų neketinama daryti, visi dirba savo darbą kaip dirbę. Čia struktūrinis pokytis yra tas, kad pareigūnus permetame iš vienos valdybos į kitą ir iš esmės jie atliks kito pobūdžio pareigas. Pareigūnai turi teisę nesutikti, bet ar reikia mums juos atleisti, kai ir taip trūksta kadrų?
Tiesiog noriu pasakyti, kad už durų nauji žmonės nelaukia ir taip greitai naujų pareigūnų neatsiras. Dėdami visas pastangas pritraukti naujus darbuotojus, privalome saugoti tuos, kuriuos jau turime.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
