Nebesumodami, kaip gynybai surinkti daugiau lėšų, socialdemokratai į stalčių slepia savo partiečių siūlymus perpus sumažinti PVM maisto produktams ir restoranams, ir tariasi, kaip padidinti taršos ir azartinių lošimų mokesčius.
Dėl didėjančių išlaidų energijai, kylančių produktų kainų ir darbuotojų atlyginimų, kavinės Panevėžyje vadovai pasakoja, kad neturi kitos išeities, kaip tik kelti ir patiekalų kainas klientams.
„Labai didelė infliacija, kyla kainos, pirkinių krepšelis išsiplėtė, be galo sunku“, – skundėsi kavinės vadybininkas Ernestas Mažeikis.
Vyras pripažįsta, kad matydami vis didesnes patiekalų kainas, ne visi klientai lengvai susitaiko – renkasi pigiausius ar iš viso vietoje dviejų patiekalų pietums užsisako tik sriubą.
Kavinės vadovai ilgisi popandeminių metų, kai PVM patiekalams dar buvo perpus mažesnis. Na, o maisto pirkėjai skundžiasi didelėmis kainomis ne tik restoranuose, bet ir paprastose maisto parduotuvėse:
„Tikrai pabrangę maisto produktai, ypač pienas, varškė, grietinė.“
„Blogai, gyvenimas lyg buvo pagerėjęs, vėl prastėja.“
„Brangu, tikrai, iš pensijos liūdnos naujienos.“
Pasiūlymus mažinti PVM atmeta
Štai viena socialdemokratų naujokė Seime, panevėžietė Modesta Petrauskaitė ragina įsiklausyti į šiuos maisto pardavėjų ir pirkėjų skundus ir perpus sumažinti PVM maistui restoranuose ir parduotuvėse.
„Siūlau tai, ką Europos Sąjungos šalys seniai padarė, veikia, įgyvendinta, galim imti geriausius pavyzdžius“, – teigė Seimo narė.
Tačiau socialdemokratų viršūnės tokius mokesčių mažinimo projektus kiša giliai į stalčių.
„Tai ne pirmos svarbos dalykas. Pirma pažiūrėkime, kaip seksis su mokestiniais pakeitimais, ar pasipildys biudžetas naujomis pajamomis“, – sakė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Šiuo metu finansinių galimybių Lietuvoje tokius klausimus svarstyti nėra“, – antrino finansų ministras Rimantas Šadžius.
Tariasi dėl NT apmokestinimo
Socialdemokratai su koalicijos partneriais toliau tariasi, kaip apmokestinti lietuvių nekilnojamąjį turtą. Atmetę Finansų ministerijos siūlymą mokestį įvesti turtui nuo 20 tūkstančių eurų vertės, mat tokiu atveju mokestis grėstų beveik visiems, dabar svarsto nuo jo atleisti bent tuos, kieno būsto vertė bus mažesnė už 80 tūkstančių eurų.
„Galėtų susimokėti 15-20 eurų per metus, mokestis nepadarys ubagais“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Reikia pasižiūrėti, kad mūsų iniciatyvos nenubaustų mažiausią turtą ir pajamas gaunančių žmonių, tolimų miestelių ir atvirkščiai, kad visi dalyvautų papildant mūsų iždą, visuotinumas labai svarbus“, – kalbėjo R. Šadžius.
„Diskutuosim, diskusijų būdu dėdami pasiūlymus ant stalo, rasime kompromisą. Svarbiausia, kad būtų sutelktos lėšos, reikalingos viešųjų paslaugų teikimui ir gynybai“, – teigė ministras pirmininkas G. Paluckas.
Sulaukę verslo nepasitenkinimo dėl planų 16 procentų pelno mokestį padidinti dar 2 procentais, kas sudarytų apie 200 milijonų eurų per metus, valdantieji tariasi dėl 1 procento, tačiau tuomet grasina didesniais taršos ir internetinių lošimų mokesčiais.
Užsimoję didinti gyventojų pajamų mokestį pajamoms nepriklausomai nuo jų šaltinio ir taip labiau apmokestindami individualią veiklą, valdantieji svarsto progresinius mokesčio tarifus: 5, 20, 25, 32 ir labai brangiam turtui papildomą 8 procentų mokestį.
3 procentais padidindami lengvatinį 9 PVM tarifą, valdantieji pabrangintų centralizuotą šildymą ir karštą vandenį, malkas, viešbučius, knygas, transporto ir kultūros renginių bilietus. Dėl naujo draudimo mokesčio 5 procentais brangtų būsto ir privalomas automobilių draudimas, o 10 procentų visos kitos ne gyvybės draudimo sutartys. Dėl cukraus mokesčio saldintiems gėrimams, litras gėrimo pabrangtų iki 25 centų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
