Jaukiame Vilniaus bute Paukščių šeima varto šūsnį nuotraukų ir prisimena senus laikus. 1988 metais lietuvis Algis Paukštys sumainė žiedus su pusiau ukrainiete, pusiau ruse Irina, turinčia Rusijos pilietybę, ir susilaukė 5 vaikų. Tiesa, anksčiau šeima gyveno Tilžėje, Kaliningrado srityje. Mama Irina pasakoja, kad Tilžėje vis bandė skatinti lietuvybę.
„Stengėmės atidaryti lietuviškas klases Sovetske, kad mokykloje galėtų mokytis, na bent jau kaip būrelį“, – pasakoja Irina Pauksthene.
Šeima ilgą laiką svarstė kraustytis į Lietuvą, tačiau tam nebuvo finansinių galimybių. Pirmasis tai padarė 22-ejų metų sūnus Antanas 2017 metais, kai pradėjo mokytis Vilniaus lietuvių namuose. Po dvejų metų atsikraustė likusi šeima. Antanas pasakoja, kad augdamas vis per televiziją girdėjo įvairiausią propagandą apie Baltijos šalis. Pasak jo, tokių kalbų klausytis buvo išties sunku.
„Rusijos valdžia mums kišo pagalius į ratus ir neleido daugelio dalykų daryti. Mus niekino tiesiogiai – vadino nacionalistais, labusais čia atvažiavusiais“, – sako sūnus Antanas Paukshtis.
Į Lietuvą atvykusi mama Irina gavo laikiną leidimą gyventi. Po kelių metų nuo atvykimo į Lietuvą Irina pastebėjo, kad baigia galioti jos rusiškas pasas. Departamentas pasiūlė paskutinę alternatyvą – kreiptis dėl prieglobsčio prašymo. Šeima sprendimo laukė dvejus metus. Ir 5 vaikų mamai jis buvo šokiruojantis.
„Jūsų mama neturi jokio pagrindo čia būti laikoma pabėgėle ir per 14 dienų paprašyta jos yra palikti Lietuvos teritoriją“, – pasakoja Antanas.
Sužinojusi, kad tektų palikti šeimą ir išvykti atgal į Kaliningrado sritį, mama negalėjo tuo patikėti.
„Kai vyko teismo procesas, aš buvau tiesiog šokiruota. Čia atsivežiau visus savo vaikus, čia atvyko net vyriausia dukra. Jei atvirai, man gėda dėl Rusijos. Aš net nenoriu su tuo turėti nieko bendro“, – teigia mama I. Paukshtene.
Sūnus pasakoja, kad išgirdus tokį sprendimą apėmė beviltiškumo jausmas.
„Apmaudu, iš tikrųjų, yra, kai matai tokį neatsižvelgimą į aplinkybes ir nesupratimą gyvenimiškos padėties. Aš turėčiau atsisakyti tada studijų kuriam laikui ir, iš tikrųjų, palaikyti savo šeimą, savo brolį, sesę, kad išgyventų“, – teigia A. Paukshtis.
Migracijos departamento atsakymas
Šeima mamai taip pat norėjo gauti užsieniečio pasą, kuris, pagal įstatymą, yra išduodamas, kai žmogus turi tiek laikiną, tiek nuolatinį galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat, jei asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti iš kilmės valstybės dėl svarių priežasčių.
„Lietuvoje yra Rusijos ambasada, tai žmogus turi galimybę nueiti ir pasiprašyti to dokumento ir jeigu jam atsisako, tai turi būti nurodytos priežastys, kodėl yra žmogui atsisakoma išduoti kilmės valstybės pasą“, – teigia Migracijos departamento prieglobsčio skyriaus vedėja Asta Vitėnienė.
Tačiau tą Paukščių šeima ir bandė padaryti. Pasak jų, mama dėl besibaigiančio galioti paso vyko į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Tačiau ir ten ji susidūrė su bėdomis.
„Sakė, kad turite du sūnus, kurie turėtų tarnauti Rusijos kariuomenėje. Jie man pasakė: „Mes tavęs atsisakome, mes tau nieko čia neduosime. Grįžkite ten į Sovetską ir kreipkitės dėl savo paso.“ Bet aš puikiai suprantu – kadangi aš čia keliu visokius įrašus, kad esu prieš karą Ukrainoje, prieš Navalno represijas, tai suvokiu, kad aš ten grįžusi išvis neišeisiu“, – sako I. Pauksthene.
Migracijos departamento atstovai sako, kad Irinai nebuvo suteiktas prieglobstis dėl to, nes ji netenkino reikalavimų, kurių pats Migracijos departamentas ir neatskleidžia. Todėl ir plačiau komentuoti apie konkrečią situaciją atsisakė.
„Kiekvienu atveju viskas vertinama individualiai. Asmuo turi paaiškinti, kodėl negali gauti savo kilmės valstybės paso“, – sako A. Vitėnienė.
Todėl Paukščių šeima dabar skundžia teismo nuosprendį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
