Salomėja Nėris – kolaborantė ar režimo auka: gyventojų nuomonės išsiskyrė

TAIP PAT SKAITYKITE:

Britų žvalgyba: rusai piešia naikintuvus ant aviacijos bazių betono, kad užmaskuotų savo lėktuvus

Šoigu patarėjas: „nuogalių vakarėlis“ klube – NATO ataka prieš Rusiją

Žiniasklaida: „Havanos sindromas“ sietinas su rusų žvalgyba

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Šiauliuose, Salomėjos Nėries gatvėje, gyvenanti Danutė mintinai žino šios poetės eiles ir yra didelė jos gerbėja.

„Jinai buvo poetė, jinai buvo man atrodo, išliks visą laiką buvo talentas, dabar tokių poetų tikrai nėra“, – sako S. Nėries gatvės gyventoja Danutė. 

Planuoja pervadinti S. Nėries gatves

Nors poetės talento kurti eiles niekas neginčija, dėl jos prieštaringai vertinamos veiklos sovietmečiu desovietizacijos komisija nusprendė, kad per 40 Salomėjos Nėries vardo gatvių Lietuvoje turėtų būti pervadintos. Vieną didžiausių dėmių Nėries biografijoje komisija įvardija jos, kaip Liaudies deputatės, kelionę į Maskvą stoti į Tarybų Sąjungą. Tai buvo tarsi surežisuotas spektaklis, kuriuo sovietai pridengė Lietuvos užgrobimą.

„Važiavimas į Maskvą, kuriuo ji taip didžiavosi ir savo prisiminimuose yra ne kartą minėjusi, yra dėmė, kurią nusiplauti būtų labai sudėtinga. Tai yra tikroji išdavystė, tikroji valstybingumo panaikinimo priežastis“, – teigia desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Desovietizacijos komisija sprendimą dėl Salomėjos Nėries priėmė remdamasi Daivos Vilkelytės išvada, anot kurios, poetė sąmoningai bendradarbiavo su sovietiniu režimu. 

„43 metų sausio pradžioje ji yra kartu su poetu Liudu Gira ir rašytoju Petru Cvirka pristatoma Stalino premijai. Yra neįmanoma, kad žmogus dalyvautų tokiuose įvykiuose ir niekaip nesuprastų, ką jis daro“, – sako archyvų tyrėja Daiva Vilkelytė. 

Istorikas gina poetę

Tačiau istorikas Valdemaras Klumbys su Vilkelytės pateiktomis išvadomis nesutinka ir komisijai pateikė savo išvadas, kuriose Nėries indėlio sovietizacijai nepiešia taip juodai. 

„Žmogus, atsidūręs labai sudėtingose aplinkybėse ir pasirinkęs kelią, kuris jam atrodė geriausias, šiems laikams tikrai ne teisingiausias kelias, kai mes jau žinom, kas vyko sovietinės okupacijos metu“, – kalba istorikas Valdemaras Klumbys. 

Anot istoriko, keturiasdešimtaisiais, kai poetė su delegacija važiavo į Maskvą saulės, didelė dalis lietuvių niekaip nenutuokė, kad sovietai vėliau pradės represijas, trėmimus, mat apie Tarybų Sąjungos blogybes ir žiaurumus 40-tais metais Lietuvoje informacijos beveik niekas neturėjo. Net Lietuvos valdžia piliečiams nurodė sovietus pasitikti draugiškai.  

„Vokietija kaip tik tuo metu užima Paryžių, jinai plečiasi, tuo tarpu sovietų sąjunga atrodo taikinga, visąlaik laikom atsvara, plius jau pusmetį yra raudonosios armijos įgulos Lietuvoje, plius sovietų sąjunga atidavė Vilnių Lietuvai, visi to labai laukė“, – pasakoja istorikas. 

Istorikas sako, kad net kai kurie to meto Lietuvos politikai nesuvokė, kas iš tiesų vyksta ir kuo tai Lietuvai pasibaigs ateityje, nes lietuviška cenzūra nepraleido blogos informacijos apie Tarybų Sąjungą. 

„Paskutiniuose posėdžiuose dvejuose, irgi kai kurie ministrai džiaugėsi, kad va, galų gale Smetoną nuvertėm čia mes“, – teigia V. Klumbys. 

„Tarkime, ne iš karto, tarkim ne dvidešimt kažkokią trečią dieną rugpjūčio, bet tuose laikraščiuose ji dirbo ir toliau“, – sako archyvų tyrėja. 

Buvo priversti šlovinti Staliną

Sovietmečiu visi poetai leidžiantys knygas privalėjo, nori to ar ne, pašlovinti ir Staliną bei komunistų partiją, kitaip jų kūrybos niekas net nespausdino. Tad daugelis prosovietines eiles rašydavo pro sukąstus dantis.

„Ar ji rašo tikėdama, ar netikėdama, čia klausimas. Kokią jin daro įtaką visuomenei, čia irgi toks klausimas, į kurį sunku atsakyt. Ar galėjo žmogus nerašyti? Galėjo nerašyti. Bet tada jai būtų tekę dirbti darbą, į gamyklą ar į kolūkį“, – svarsto D. Vilkelytė.  

Jei tikėtume tuomete spauda, Nėris iš pradžių tikėjo Stalinu. O po tremčių, kaip sako liudininkai, norėjo važiuoti jį paprotinti. 

„SSSR Aukščiausiosios tarybos sesijose, o tokiose ji dalyvavo penkiose, ji galėjo pateikti kažkokią, jeigu norėjo laišką parašyti ar dar kažką, bet to nepadarė“, – pasakoja archyvų tyrėja D. Vilkelytė. 

Tiesa, toks poetės akibrokštas tuomet būtų lygus savižudybei, mat Stalino režimas su tokiais labai greit susidorodavo. 

„Kaltint, kai mes jau žinom, iš pozicijos patogios, paimt ir kaltint žmogų nebandant jo suprast, čia dviveidiškas požiūris“, – teigia istorikas V. Klumbys. 

Visgi desovietizacijos komisijos pirmininkas poetę laiko išdavike:

„Aš pripažįstu ir visi kiti mūsų komisijos nariai pripažįsta, kad tai yra didi poetė. Kam patinka, kam nepatinka – didi poetė, tačiau tuo pačiu ir didelė išdavikė“, – kalba V. Karčiauskas.

Savivaldybės gali sulaukti baudų

Kaip sako istorikas Klumbys, žiaurūs trėmimai privertė Nėrį praregėti ir ji savo eilėse atsiprašinėjo. 

„Jinai prašo atleist Maironiui, kad jinai ten klydo ir visa kita, nes visa visuomenė pamatė, kai birželio trėmimai buvo 1941 metų. Visi tikrai ten buvo siaube“, – sako V. Klumbys. 

„Ar jinai gailėjosi, ar nesigailėjo, ar tai tik kuriama legenda, mum yra mažai aktualūs, todėl, kad vis tik veiksmai įvyko, valstybė buvo išduota, kūryba šlovino LTSR“, – pasakoja V. Karčiauskas. 

„Tai ji ir prieš mirtį sakė – mane nuteis tiktai Dievas. Taip, kad jinai suprato, kad jinai buvo auka“, – kalba poetės kūrybos gerbėja Danutė. 

Apie poetę nuomonę turi ir kiti lietuviai: 

„Nu, turbūt, kad sąmoningai rašė tokius eilėraščius. Tik tiek dažnai tie menininkai būna apgauti, aš manau įvairių režimų, įvairių santvarkų“. 

„Kaip buvo Salomėja, nieks jos nepanaikins Salomėjos, Salomėjos vardas nuo pat mūsų jaunystės dienų, suprantat kaip“.

Vis dėlto kai kurių istorikų argumentais komisija vadovautis neketina ir jei savivaldybės nenuims lentelių su Nėries pavarde, gali sulaukti baudų.

Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.