Išbandžius tai praktiškai, tiek vokiečių, tiek ir lietuvių karininkai liko patenkinti. Ir tai, anot jų, aiškus parodymas Rusijai, kad jeigu ji bandys lįsti į mūsų žemę, laukia skaudus pralaimėjimas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nors pratybų Europoje šiuo metu vyksta daug, didelę dalį dėmesio vokiečiai skyrė ir Lietuvai bei vykstančioms pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“.
„Planavimas, perdislokavimas vienetų į operacijos rajoną – tai yra vienas iš sunkiausių veiksmų, kuriuos atlieka akriuomenė. Ypatingai tokiais atstumais“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Todėl Vokietijos 10-oji divizija ir pasitikrino, kaip sklandžiai ir greitai gali permesti savo karius į rytinį NATO flangą.
„Pirminio reagavimo pajėgos atvyktų per 10 dienų, o antrinio – per 30 dienų nuo to momento, kai būtų paskelbtas aliarmas“, – tikina Vokietijos 10-osios divizijos vadas Ruprechtas von Butleras.
Lietuvos teritorija gerai išnagrinėta
O kaip atrodo karinių pajėgų permetimas iš vienos šalies į kitą, galima bent jau įsivaizduoti matant paruoštą didžiulį žemėlapį. Viena jo dalis pridengta – kariškiai nenori išduoti visų sao planų. Bet kitoje dalyje aiškiai matyti, kad Lietuvos teritorija gerai išnagrinėta, žinomi visi keliai ir keliukai, gamtinės kliūtys ar svarbūs statiniai, pavyzdžiui, tiltai.
„Norime pademonstruoti mūsų ryžtą, kad mes galime tą padaryti, jeigu prireiks. Kol kas tai veikia itin sklandžiai“, – teigia Ruprecht von Butler.
Prieš šešerius metus buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas iškėlė karinio Šengeno idėją. Ją aktyviai palaikė ir Lietuva. Jos esmė – panaikinti arba supaprastinti biurokratines procedūras, kad karinės pajėgos iš vienos šalies į kitą galėtų vykti greičiau ir sklandžiau.
„Jeigu yra koks nors prašymas atvežti į Lietuvą karinę techniką, mes sutvarkome viską per mažiau nei 24 valandas. Yra šalių, kur tai užtrunka iki savaitės. Yra dar tų šalių, nenoriu aš jų vardinti“, – komentuoja krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Yra neišspręstų klausimų
Vis tik šios pratybos, kurių dalį pirmadienį Pabradėje stebėjo ir Olafas Scholzas, anot kariškių, parodė, kad sistema veikia neblogai.
„Vienintelis dalykas, kurį galiu jums pasakyti, tai veikia ypač gerai. Tai liečia ne tik kelių, bet ir geležinkelių transportą, su juo taip pat nebuvo iššūkių. Jeigu paklaustumėte manęs, ar aš patenkintas visomis procedūromis, taip, aš esu patenkintas. Lengvas atsakymas“, – kalba Vokietijos 10-osios divizijos vadas.
Bet mūsų kariuomenės vadas sako, kad dar ne viskas padaryta.
„NATO šalyse, ypatingai, kas susiję su dalimi nuo rytinės Vokietijos sienos, dar turime spręsti klausimus, kaip pavyzdžiui, su kuro greitu patiekimu čia, į rytinį flangą, tikrai dar yra labai daug namų darbų, kurie pareikalaus laiko ir resursų“, – sako V. Rupšys.
„Be jokios abejonės, „Rail Baltica“ čia daug dalykų padeda išspręsti ir dar padės, kai greitį padidinsime, be abejo. Yra ir kelių klausimas. „Via Baltica“ yra, viena vertus, ten vyksta darbai, reikia kalbėti ir apie Lazdijų kelio, ateinančio iš Lenkijos, didinimą, plėtrą, modernizaciją“, – teigia krašto apsaugos ministras.
Agresoriui pasiruošta
Iš viso balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje į Lietuvą iš Vokietijos buvo permesta apie 3 tūkstančiai vokiečių, prancūzų ir olandų karių bei maždaug 200 karinės technikos vienetų.
„Mes tikrai esame pasirengę, gebantys ir tikrai turime tas pajėgas, kurios apibrėžia pergalės sąvoką“, – tvirtina kariuomenės vadas Rupšys.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad jau dabar Lietuvoje yra dislokuoti nuolatiniai ir NATO tarptautinis, ir amerikiečių batalionai. O šiemet prasideda ir Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados perkėlimas į mūsų šalį nuolatiniam buvimui. Ji pilną kovinį pajėgumą pasieks 2027 m.
„Jeigu bus agresijos faktas, agresorius tikrai nukentės. Tai tiek. Ačiū“, – tikina V. Rupšys.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
