Vilkaviškio rajono ūkininkas Rolandas kas rytą iš tvarto išgina būrį dailių paukščių– Indijos bėgikes. Lietuviai šias antis laikė dėl grožio ir kiaušinių, o pastaraisiais metais suprato, kad šie greiti paukščiai nepamainomi pagalbininkai kovoje su invaziniais šliužais. Šių padarų Lietuvoje tik daugėja.
„Grauždavo viską, sienom lipdavo, ant sienų palikdavo tokias gleives. Tikrai, žiauru su jais. O juos rinkti kiekvieną rytą – po puskibirį gali surinkti“, – pasakoja ūkininkas Rolandas Pauža.
Neapsikentęs šliužų, Rolandas prieš kelerius metus nusipirko ančių bėgikių: rinkti šliužų ūkininkas neturi laiko, o šie nugrauždavo viską, kas tik pasitaikydavo kelyje: tiek gėlynus, tiek daržus. Dabar Rolandas turi apie 40 šių labai greitų paukščių ir neatsigina prašymų parduoti ančių. Vienas suaugęs paukštis kainuoja apie 15 eurų.
„Taip, dėl šliužų įsigijome, nes buvo labai daug šliužų, juos naikinti – neįmanoma, jie labai greitai veisiasi. Tai įsigijome ančių – viską išrinko, nė vieno šliužo dabar nėra sodyboje“, – sako R. Pauža.
Anot ūkininko, su šiomis antimis – jokio vargo. Jos bėga pasistiebusios, tad kitaip nei įprastos ančių rūšys, neišlaužo gėlynų ir daržų. Vos tik paleistos – lekia į darbą: ieškoti šliužų.
„Labai noriai lesa: ryte kai paleidi, tai bėga per pievą ir iš karto tiesiog ryja. Gaudo juos, ryja, ryja, ryja. Ir jos visą dieną bėga per pievą ir ieško. Nežinau, kiek kilometrų per dieną padaro toje sodyboje“, – stebisi ūkininkas.
Šliužus karpo žirklėmis
Kelias tokias antis mielai priglaustų ir žolininkė Monika Smilgytė. Netoli Marijampolės moteris augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja. Bet ančių laikyti negali – šalia miškas. Lapės ar kiti plėšrūnai tik ir tyko skanios mėsos. Tad moteris į kovą su šliužais stojo žirklėmis. Nuo pat pavasario, kai atšyla, iki rudens, Monika šliužus tiesiog karpo.
„Žole pamulčiuoti pakraščius, tarkim, gėlynų ar kur, tada jie būtent ant to mulčiaus ir atšliaužia. Tada žinai vietas, kur jų būna daugiau, pereini vakare kokią 9–10 ir sukarpai“, – sako žolininkė Monika Smilgytė.
Nemažai metų su šliužais kovoja ir šalia Marijampolės gyvenantis Marius. Sako, dar prieš kelerius metus šliužus rinko ir naikino, bet jų priviso tiek, kad surinkti buvo nebeįmanoma.
„Didžiuma ateina iš kažkur – iš laukų pareina, iš negyvenamų, netvarkomų teritorijų, nuo vandens, nuo paupių, jie lipa, jie mėgsta drėgmę“, – pasakoja Puskelnių kaimo gyventojas Marius Rinkevičius.
Dabar Marius perka specialius nuodus. Melsvos, nedidelės granulės padeda, pasakoja vyras. Šliužų ženkliai sumažėjo, tačiau toks būdas ne kiekvieno kišenei: Lietuvoje kilogramas tokių nuodų kainuoja apie 40 eurų.
„Ieškojome būdų, tai pirkome Lietuvoje granules, bet kai Lietuvoje viskas brangu yra, ieškojome alternatyvos Lenkijoje. Vežamės iš Lenkijos, gaunasi pigiau ir bandome kovoti“, – sako M. Rinkevičius.
Aplinkos ministerija sako, kad žmonės turėtų jiems pranešti apie vietoves, kur veisiasi šliužai. Ir sako, kad ruošiasi su kenkėjais kovoti visoje Lietuvoje: invazinėms rūšims naikinti žada skirti 6 milijonus eurų. Tiesa, šie pinigai bus skirti ne tik kovai su šliužais, bet ir kai kuriems augalams naikinti. Tarp jų – ir Sosnovskio barštis.
„Šiuo metu Europos socialinio fondo agentūra skaičiuoja įkainį kiekvienai rūšiai sunaikinti. Už vieną hektarą, kurioje buvo nustatyta invazinė rūšis, bus nustatytas tam tikras įkainis“, – teigia ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė.
Kova su invaziniais šliužais turėtų prasidėti kitais metais. Šių kenkėjų populiacija yra plačiai paplitusi visoje Europoje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
