Kiekviena valstybė turės savo kvotą, kiek turi pristatyti ginkluotės, kad apgintų NATO rytinį flangą, tačiau, ar priėmus deklaraciją valstybėms bus griežti įsipareigojimai?
Jei šalys nenorės, jos to nedarys. Niekas neprivers Lietuvos daryti to, ko mūsų politinė valdžia nenorėtų daryti. Tai yra savo valia prisiimami įsipareigojimai, suprantant, kokie tai kaštai, kokius politinius padarinius tai gali turėti.
Dėl to yra labai svarbus NATO viršūnių susitikimas, kad visi lyderiai, kurie sėdi prie stalo, suprastų, dėl ko mes įsipareigojome didinti gynybos finansavimą ir pakelti pajėgas iki tokio lygmens. Lietuva negali būti tuščiais sandėliais, nei Vokietija negali būti tuščiais sandėliais, reikės juos užpildyti ir tam, kad juos užpildytų, reikės išleisti daugiau pinigų.
Kitas punktas NATO viršūnių susitikimui bus nemažiau nei 2 proc. gynybos išlaidos nuo biudžeto. Jei NATO valstybės nenorės didinti gynybos biudžeto, mes tik galėsime tai įvardinti, tačiau jokių priemonių priversti jas taip daryti nebus imtasi. Bet NATO remiasi sąmoningumu, bendru grėsmių supratimu, bendru planavimu ir aiškumu, ko mes čia susirinkę.
Mes susirinkę vykdyti gynybą ir atgrasymą. Gynyba veiks kaip atgrasymas ir mums nereikės kariauti tada, kai ji bus reali ir priešas matys, kad esame rimtai nusiteikę. Kai Lietuvos teritorija bus padengta sandėliais su amunicija, kai stovės ne tik vokiečių brigada, bet ir kitos pajėgos, tikimybė, kad Lietuvoje bus karas, mažės vien dėl to fakto.
Ar mūsų partneriai yra nusiteikę didinti gynybos biudžetą?
Ne visos šalys mato poreikį. Kai kurios ieško galimybių išvengti šio sprendimo. Tačiau, kiek žinau iš paskutinių mūsų diplomatų pranešimų, tokių šalių skaičius vis mažėja.
Namuose įgyvendinti tuos dalykus yra sudėtinga, nes kaip ir Lietuvoje žinome, kad Krašto apsaugos ministerijai sunku susitarti su Finansų ministerija. Taip yra ne tik Lietuvoje. Dėl to valstybėms reikia labai stipraus politinio stuburo.
Mums dabar reikia rodyti pavyzdį kitoms NATO valstybėms, kad jei mes patys skirsim daug pinigų gynybai, kad rengsim savo karius ir civilius, tada ir kitos valstybės norės mus ginti?
Taip, vienareikšmiškai. Svarbu ne vien tik, kad būtų efektyvios mūsų ginkluotosios pajėgos karo metu, bet ir visuomenės nusiteikimas priešintis. Bendras politinis klimatas, kurį čia mato į Lietuvą atvykę kitų valstybių sprendimų priėmėjai, yra svarbus ir tai jiems turi didelę įtaką priimant tam tikras nuostatas. Jei jie bus įsitikinę, kad Lietuvoje visi nusiteikę priešintis iki galo, tai neparemti tokios valstybės bus daug sudėtingiau.
Ko Lietuva tikisi iš NATO viršūnių susitikimo, sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Žydas Nausėda kadangi tai yra žydų karas kreipkis į savo tautiečių Izraelio atstovybe su reikalavimu nutraukti karą. Tai viskas ko reikia kad pasibaigtu karas
