Puse lūpų valdantieji užsimena apie pokyčius gyventojų pajamų mokesčio taikyme, kitokį nekilnojamojo turto mokestį. Valdantieji užsimena, kad negalima kalbėti apie konkretų 5-6 procentų nuo BVP finansavimą, kol nėra aiškių priemonių sąrašo.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lenkijos ir Lietuvos prezidentai, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei Estijos, Latvijos atstovais simboliškai atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungė prie Vakarų Europos. Švenčiama Baltijos valstybių energetinė nepriklausomybė.
Tiesa, apginti energetinę nepriklausomybę bus nelengva. Nuo 2023-ųjų spalio Baltijos jūroje iš viso buvo pažeista 11 skirtingų povandeninių kabelių. Už incidentų kyšo Kremliaus ausys. Baltijos jūros dugne esančią infrastruktūrą reikia saugoti, o tai nepigu.
„Realus poreikis, kuris yra šiandien suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės, būtų apie 32-34 milijonus eurų. Pagal tai, kokią mes turime situaciją. <...> Čia yra apsaugos priemonės, technologinės priemonės, ir panašūs dalykai“, – teigė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Tikisi taisyklių pakeitimo
Reikia mokėti ne tik už kabelių apsaugą. Divizijai iki 2030-ųjų suformuoti, aprūpinti prie dabartinio krašto apsaugos finansavimo reikia papildomų 12 milijardų eurų. Dalį pinigų Lietuva tikriausiai skolinsis, bet dėl to gali tekti pažeisti tarptautinį Mastrichto kriterijų, kuris nurodo, kokį biudžeto deficitą gali turėti Lietuva. Premjeras tikisi, kad Europa artimiausiu metu pakeis šias taisykles.
„Svarbiausi ir pirmiausi žingsniai, kurie yra reikalingi, tai yra Europos investicijų banko skolinimosi taisyklių arba politikos pakeitimai, o taip pat – biudžeto deficito taisyklės interpretavimas. Tai yra, kad investicijos į gynybą nebūtų skaičiuojamos kaip biudžeto deficito taisyklės pažeidimas“, – sakė G. Paluckas.
Ursula von der Leyen palaiko Lietuvos poziciją.
„Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus. Ji tikrina mūsų pasirengimą apsiginti, skleidžia chaosą ir baimę. Tačiau Baltijos valstybės įkvepia savo pavyzdžiu“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė.
Lietuva ir pati turi peržiūrėti savo mokesčių sistemą, išlaidas, ieškoti vidinių resursų gynybai finansuoti. Po koalicijos susitikimo konkrečių žinių apie naujus mokesčius kol kas nedaug.
„Jokių kitokių nebuvo svarstymų. Sutarta, kad į viešumą mes nepultume su savo atskiromis idėjomis tol, kol Vyriausybė neapsisprendė, kokiu keliu eiti. Tada pateiks koalicijos tarybai ir mes ieškosime tiems pakeitimams savo tarpe palaikymo frakcijose“, – sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kai bus ant stalo, tada ir apie tai konkrečiai diskutuosime. <...> Projektai yra ruošiami ir per ateinančias dvi savaites turi pasiekti pirmiausia koalicijos partnerius“, – antrino G. Paluckas.
Ragina pinigų ieškoti valstybės viduje
Valdantieji taip pat pareiškė, kad negalima kalbėti apie 5 ar 6 procentus nuo BVP gynybos finansavimui kol nėra konkrečių priemonių sąrašo.
„Šis finansavimas negali gulti vien mokesčių didinimo pavidalu ant Lietuvos verslo, ant Lietuvos žmonių. Surasti tuos finansavimo instrumentus yra užduotis, su kuria šiandien Vyriausybė ir dirba. <...> Negalima atsieti tikslų nuo priemonių, tai yra neatsakingas kalbėjimas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Sutarimo ženkliai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtinta jokiame susitarime, bet yra Valstybės gynimo tarybos sprendimas, pasirašytas visų dalyvių, kur yra priimtas sprendimas ieškoti lėšų ir pritarti kariuomenės išsakytam poreikiui dėl papildomų lėšų. <...> Yra poreikis tam tikros ginkluotės, kuri kainuoja tarp 12–14 milijardų eurų“, – sakė S. Skvernelis.
„Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nemano, kad Lietuva turėtų eiti skolinimosi keliu ir sako, kad pinigų reikia ieškoti valstybės viduje.
„Reikia prasiaudituoti ministerijas, prasiaudituoti, koks mums yra tikslas, ir kur mes galime daryti, ir kur negalime. Absurdinis dalykas, kaip Neries gilinimas – pinigų neturim, bet giliname, o iš kur gausim – skolinsimės. <...> Atsisakyti žaliųjų pirkimų viešuosiuose pirkimuose, tai yra beprotizmas, keli šimtai milijonų per metus ištaškoma pinigų“, – kalbėjo politikas.
R. Žemaitaitis dėl rizikos konkurencingumui pasisako prieš pelno mokesčių didinimą, nors apie tai finansų ministerija anksčiau buvo užsiminusi verslui.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
