Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Mažai kam matytas vaizdas – Vištyčio ežere skriejantis rusų pasieniečių laivas su oro pagalve. Tai – netipinis pasienis. Mat Vištyčio miestelis yra prie pat Rusijos sienos, žmonės gyvena vos keliolika metrų nuo sienos, kuri skiria Vakarus ir Rusiją. O ir miestelio istorija neeilinė.
„Mes 14 metų buvome atskirti nuo Lietuvos, nes čia ėjo siena. Ir paskui čia taip užsiėmėm tais reikalais ir paskui atskyrė mus“, – pasakojo Vištyčio gyventoja Irena.
Nesijaučia saugiai
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, dalis Vištyčio liko rusų pusėje.
„Nu sunkiai paskui gyvenosi, nes nenorėjo leisti išeiti, išvažiuoti, reikėjo pagal sąrašus ten visokius. O paskui, kuo tolyn, vis tas ratas siaurėjo tų išėjimų, paskui matėme, kad čia bus riesta“, – pasakojimą tęsė Irena.
Kelių lietuvių šeimų klausimas buvo sprendžiamas aukščiausiu lygiu. Ir galiausiai 2004-aisiais lietuviai prisijungė prie Lietuvos.
„Džiaugiamės ir laimingi esame, ir viskas. – Tai jūs Nepriklausomybę gavote vėliau, nei visa Lietuva? – 14 metų, jo jo“, – kalbėjo Irena.
Nors gyvenimas Lietuvos pusėje žmones džiugina, bet kaimynai didelio džiaugsmo nekelia:
„Mes gyvename grynai – čia Rusija, čia pusė ežero Rusija. Nu tai ką, jie atplaukia, 100 metrų per tvorą, aš nežinau. Taip, yra neramu, bet žinokite, žymiai neramiau man buvo, kai prasidėjo tas karas. Va tada.“
„Nesuku tikrai galvos, jokio karo čia nebus. Man tai tas pats. Tegul jie ten kariauja.“
„Bet nėra labai saugu? – Faktiškai taip. Ne ne ne. Dėl to dalyko, taip. Su Putinu, tai čia viskas aišku su juo. Rusija nesupranta ką reiškia tualetas, normaliai. Jeigu kareiviai rusų šluoja tualetus, vagia iš visur, tai čia tragedija, žemiau žemės.“
„Aš savo metuose jau nieko nebijau ir jau kaip bus, taip bus.“
Planų ankstinti nežada
Trečiadienį Prezidentūroje surengtas Valstybės gynimo tarybos posėdis. Tai – aukščiausio lygio formatas, kuriame šalies vadovai sprendžia Lietuvos saugumo reikalus.
„Nėra jokios grėsmės, kuri pasakytų, kad mes esame priversti ankstinti ir būti pasiruošę greičiau atremti vienokią, ar kitokią grėsmę iš Rusijos pusės“, – teigė prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.
Dabar rusai užsiėmę karu Ukrainoje. Bet jeigu įsigalios paliaubos, tai reikš, kad rusai turės laisvas pajėgas, su kuriomis galbūt norės kažką dar nuveikti.
„Pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitą, bet ir kitus aspektus, buvo paskaičiuotas ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas 2030-ais metais turėti tuos pajėgumus“, – dėstė M. Česnulevičius.
Kitaip tariant, valstybės vadovai mano, kad bent iki 2030-ųjų rusai nesiims krėsti kvailysčių. Būtent todėl iki to laiko ir norima sukurti pilno pajėgumo mūsų kariuomenės diviziją.
„Ar reikia ankstinti datas? Ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas, šiandien grėsmės nesumažėjusios. Lieka tas pats sprendimas, kuris buvo priimtas, jis toks ir pasiliko“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Dėl Kaliningrado galvą skauda ne tik Vištyčio gyventojams, bet ir institucijoms Vilniuje. Ypač dėl pastaruoju metu trukdomų GPS navigacijos signalų.
„Nesame nustatę, nėra tokių indikatorių, kurie sakytų, kad Rusija kažką specialiai nukreipia prieš mus, prieš civilinę aviaciją. Tačiau jų savisaugos priemonės, jos tiesiogiai veikia saugumą ore. Tie trikdžiai yra ir tie trikdžiai išliks“, – teigė M. Česnulevičius.
Besigindami ukrainiečiai atakuoja ir taikinius Rusijoje. Kremlius nerimauja, kad jie gali atskristi ir į Kaliningradą.
„Rusija, siekdama apsaugoti savo objektus, imasi elektroninės kovos priemonių. Taip yra, kad būtų trikdomas tas signalas ir, paprastais žodžiais sakant, kad skrendantis dronas ar raketa arba pati pasimestų, arba jai būtų nurodomos klaidingos koordinatės, to paties taikinio“, – paaiškino prezidento patarėjas.
Reikalų su rusiškuoju Kaliningradu yra ir daugiau. Per Lietuvą eina vamzdis, kuriuo Kaliningradui rusai tiekia dujas. Tiekimas vyksta pasirašius tranzito sutartį, o šiemet ji baigiasi.
„Šis klausimas yra susijęs ne tik su Lietuvos ir Kaliningrado sritimi, bet taip pat yra svarbus ir ES dėmuo. Ir tame procese turės dalyvauti ir ES institucijos“, – pabrėžė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Europos sąjunga įtraukta, nes Kaliningrado tranzito klausimas sprendžiamas europiniu lygiu. Tai – itin jautrus klausimas Rusijai, todėl tai ne tik ekonominis, bet ir saugumo reikalas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
