Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Viduramžiais suknelės buvo žalios, Renesanso epochoje rausvos arba melsvos ir tik ištekėdama Napoleono Bonaparto sesuo padiktavo naują madą – baltas sukneles, o suknelių atspalvį siuvėjai rinkdavo pagal nuotakų dantis.
„Suknelės baltumas parenkamas pagal dantų spalvą. Jei jūsų dantys gelsvi, tai ir suknelė tokia truputį pieno spalvos, šampaninė. Jei dantys baltesni – ir suknelė baltesnė“, – sako muziejininkė Roma Šukienė.
XIX amžiaus viduryje, vystantis pramonei, į madą atėjo krinolinas – vytelių arba banginio ūsų karkasas po suknele. Taip moterims nebereikėjo nešioti daugybės nepatogių ir už kojų besipinančių sijonų, o suknelės vis tiek atrodė pūstos.
„Nuo damos aprangos priklausydavo vyro statusas visuomenėje. Kuo jūsų dama daugiau išpuošta, tuo jūsų statusas visuomenėje aukštesnis“, – teigia R. Šukienė.
Alpstančios moterys – geidžiamiausios
Į korsetus sprausdavo mergaites jau nuo šešerių metų. Tad vėduoklė ar uostomosios druskos būdavo būtinybė norint nenualpti. Be to, visos XIX a. suknelės labai siauros.
„Dabar aš jums pasakysiu paslaptį – ideali dama – 1,50–1,60 centimetrų ūgio, batų dydis 34–35, per liemenį – 60 centimetrų. O vyriškiams – kuo daugiau dama alpsta, aristokratams, tuo labiau patinka. Nes ji yra gležna, ja reikia rūpintis“, – pasakoja muziejininkė.
O kai alpsti į ne vieno vyro glėbį, labai greit jų aplink suktis pradeda daugybė. Vis tik, XIX amžiuje turėti meilužę ar meilužį nebuvo joks tabu.
„Damai tiesiog būdavo nepadoru neturėti meilužio. Neturit meilužio, vadinasi niekas į jus ir nežiūri. O jei vyriškis galėdavo išlaikyti vieną meilužę, jis labai pergyvendavo. Reikėdavo išlaikyti ir dvi, ir tris. Nes vyriškiai labai pergyvendavo. Jei jis turi vieną meilužę, vadinasi jis neturi pakankamai pinigų, kad jas išlaikytų“, – tikina muziejininkė Roma.
Baigiantis XIX a. vis labiau populiarėjo traukiniai, tad su pūstomis suknelėmis patekti į vagoną darėsi vis sunkiau, be to, ji užėmė daug vietos. Todėl mada keitėsi ir atsirado turniūrai – suknelės pūstais užpakaliukais.
„Puošta apelsinų žievelėm. Pumpurėliais, teisingiau, o pumpurėliai tai reiškia nekaltybę. Tai aš esu nekalta mergina – kada ištekėsiu, tai šiąnakt savo vyrui ir atsiskleisiu“, – kalba žinovė.
Į madą atėjo atviros suknelės
XIX–XX amžių sandūroje išradus rentgeno aparatą daktarai pamatė, kad turniūrus nešiojančių moterų organai taip suspausti, kad dalis net ne savo vietose. Tad moterys buvo išlaisvintos iš korsetų, o suknelės tapo pakeltu liemeniu ir lygesnėmis klostėmis.
„Nebėra turniūrų, nebėra krinolinų ir labai madinga siuvinėtojo specialybė. Išsiuvinėta rankomis arba puošta biseriu“, – aiškina muziejaus darbuotoja.
Po Pirmojo Pasaulinio karo, kuriame žuvo daug vyrų, į madą atėjo atviros suknelės.
„Kaip suvilioti vyrą? Atidengiamas kaklas, nugaroje iškirptė iki liemens, rankos atidengtos, dar praskėpas“, – pasakoja Roma Šukienė.
Vėliau dėl vis populiarėjančių greitų šokių suknelės trumpėjo. Kokios mados buvo rusų okupuotoje Lietuvoje, vyresnė karta atsimena, o jaunesniajai net pasakoti baisu. Tačiau dabar nepriklausomoje šalyje visi gali rengtis kaip kas nori.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
