O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.
Kunigas Kęstutis Rugevičius rodo naujomis čerpėms dengiamą Marijos ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios stogą. Vėtra jį nuplėšė prieš pusketvirtų metų. Tuomet jį kiek palopė, bet 70 tūkstančių kapitaliniam remontui gavo tik šiemet.
„Kai audra nunešė 150 kv. m stogo, buvo atsidūrus avarinėj situacijoj. Ir pagaliau po visų projektų šiemet gavom tuos pinigėlius. Bet tas nelemtas karantinas neleido pilnu tempu dirbti“, – sako kunigas Kęstutis Rugevičius.
Dvasininkas atviras, nerimo buvo daug, kai įpusėtus darbus teko stabdyti, mat pinigai vėlavo.
„Pora mėnesių stovėjom tušti, užbaigę darbus, bet pinigų negavom. Tai ir laukėm“, – pasakoja K. Rugevičius.
Per koronaviruso pandemiją ir savą dalį bažnyčiai buvo sunku sukaupti – sumažėjo tikinčiųjų aukos. Surengta nuotolinė koncerto transliacija – lėšų irgi nepridėjo. O skubėt reikėjo. Kai kur prasigraužus drėgmė pelėsiu išjuodino šventovės skliautus.
„Aš vis raginau pirkit čerpes, nes iki žiemos juk neliks pusė stogo dengta pusė nedengta“, – teigia K. Rugevičius.
Tad nepavydėtinoj situacijoj atsidūrusiai šventovei, dažno vadinamai tiesiog Vytautine, į pagalbą atskubėjo kauniečiai.
„Kai viena ausim nugirdau, kad ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo, kol nepasigilini, tai kažkaip pabandžiau, išdrįsau paprašyti, pakviesti, paraginti žmones prisidėti. Kiek girdėjau ir eurą aukoja ir šimtus aukoja, kas kiek gali – tai kiekvienas tas euriukas labai labai svarus yra“, – kalbėjo kaunietis Darius Mackela.
Vos per savaitę reikiama suma – 16 tūkstančių eurų – sukrito į bažnyčios sąskaitą. O pasak Kauno arkivyskupijos atstovų, kiekviena bendruomenė su kunigu priešaky ir turi rūpintis savų maldos namų tvarkymu ir priežiūra.
„Tik duok komandą ir mes dirbsim, tai čia ne tik klebonas turėtų tuo rūpintis. Pati bendruomenė sutelkia pajėgas, daro labdaros koncertus ar kreipiasi į verslininkus ir tokiu būdu susirenka“, – sako Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas Darius Chmieliauskas.
Esą kritiniu atveju prisideda ir arkivyskupija – tam yra visų parapijų suneštas bendras iždas. Tik jo dydžio neatskleidžia.
„Ateina į vyskupiją, tokį solidarumo fondą, kurį parapijos neša ir sudaro bendrą, kad galėtų silpnesniuosius paremti“, – pasakoja D. Chmieliauskas.
Deja, dėl didesnių remontų, kaip ir Vytauto bažnyčia, keblioje situacijoje atsiduria daugelis šventovių. Šimtamečiams pastatams sutvarkyti reikia milžiniškų lėšų, kurias gauti sunku. Tad jų atstovai dažnai paramos prašo ir miesto valdžios.
„Valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, dalis jų net paminklo statusą turi, jiems yra atviros durys gauti kitų finansavimo šaltinių paramą. Matyt, tais atvejais, kai jau neprisibeldžiama prie valstybinių lėšų, prie europinių lėšų, tada gali padėti savivaldybė“, – teigia kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Kauno savivaldybė remia ir Soboro restauraciją, ir Švč. Sakramento bažnyčios ar seserų benediktinių vienuolyno prieigų tvarkymą. Miestas skiria lėšų ir šventovių patrauklumui didinti.
„Paminėtina „Kauno akcentų“ programa, per kurią mes šiemet esam skyrę šešių Kauno sakralinių objektų apšveitimui išoriniam“, – kalbėjo S. Rimas.
Pasak paveldo specialistų šiemet per Kultūros ministeriją iš įvairių programų Kauno šventovės sulaukė apie pusės milijono eurų, o bendrai Lietuvos bažnyčioms skirta daugiau kaip pusantro milijono. Nors paveldosaugininkai atviri, poreikis yra kone 3 kartus didesnis, mat kai kurių šventovių būklė apverktina.
