Ekonomistai aiškina, kad grūdai sudaro nedidelę dalį galutinėje duonos kainoje, tad apie drastišką duonos pigimą ragina net nesvajoti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šalia Panevėžio gyvenanti Marijona atėjo į parduotuvę savo mėgstamos duonos. Už kepaliuką moteris ruošiasi mokėti 2 eurus. Moteris piktinasi, kad pastaruosius pustrečių metų brangusi duona net ir šiuo metu atpigus grūdams, elektrai, dujoms, vis tiek nepinga.
„Įprasta, kad jei prabrango, kad atpigtų, taip nebūna. Visi pripranta prie gero. Visų žmonių rankos į save lenktos, tiek ir prekybininkų, gamintojų“, – sako Marijona.
Marijonai antrina ir į parduotuvę užėjusi Stasė.
„Dabar 2,09 euro, anksčiau kainavo 1,10 euro, 1,49 euro, o dabar va, kokia kaina. Viskas labai pabrangę iš duonos gaminių, labai pabrangę. Parduotuvės tikriausiai užsideda didelį antkainį ir tiekėjai, o žemdirbiai nemanau, kad gauna daugiau.
Niekas nekrinta, tik sako, pas mus mažesnės kainos. Liko tas pats, nors elektra atpigo. Ką pensijos pridėjo, tą atima“, – kalba Stasė.
Pardavinėja už mažiau nei savikaina
Ūkininkai skundžiasi, kad pastaruoju metu grūdus priversti pardavinėti kaina, mažesne už savikainą. Į šalį plūstant pigiems ukrainietiškiems ir rusiškiems grūdams, ūkininkai kviečius parduoda po 20 centų už kilogramą, o rugius ir dar pigiau.
„Grūdų kainos šiai dienai labai nuvažiavusios žemyn, būsimi sandoriai, formulės labai suprastėjusios, santykis tarp užauginimo ir būsimų pajamų yra nenaudingas ūkininkams, varo į neviltį“, – pasakoja Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Ūkininkai nusivylė žemės ūkio ministro pažadu tikrinti visus rusiškų grūdų krovinius, įvažiuojančius į Lietuvą, kiek juose yra teršalų. Ūkininkai reikalauja kaip Latvijoje, iš viso uždrausti juos įvežti į Lietuvą.
„Nieko nepadarysi, grūdų kaina pasaulinė, biržinė prekė, kainos nustatomos Čikagos ir Paryžiaus biržoje. Niekas negali įtakoti absoliučiai. Mes galime padaryti vienintelį dalyką, kurį privalome – uždrausti rusiškų grūdų judėjimą į ES“, – teigia Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Tokios žemos kaip dabar grūdų kainos buvo prieš trejus metus, tačiau ir duona tuomet buvo 50 proc. pigesnė. Dabar atpigo ne tik grūdai, bet ir maisto kainų infliaciją sukėlusi elektra, dujos. Tačiau duona pastaraisiais mėnesiais atpigo viso labo vienu kitu procentu.
Ragina palaukti
„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad sąlygos duonai pigti iš tiesų yra palankios, tačiau ragina palaukti dar vieną kitą mėnesį. O kas nori sutaupyti, ragina medžioti akcijas, kurios pastaruoju metu siekia net 50 ir daugiau procentų.
„Brangios duonos kainos pastovios turėtų pradėti leistis, prekybininkai turi pradėti derybas su kepėjais, kad kainos kristų. Kepėjai dabar linkę akcijų metu duoti geresnes kainas, bet nori nenori kainos greičiausiai nusileis. Miltų vienas malūnas mums jau davė žemesnes kainas ir mes nuleidome, kitas dar nedavė žemesnių kainų“, – aiškina D. Dundulis.
Visgi ekonomistas Tada Povilauskas ragina neturėti vilčių, kad duona atpigs tiek, kiek per trejus metus pabrango, mat ne tik grūdų kainos lemia produktų galutinę kainą.
Beje, juoda duona per metus jau atpigo dešimtadaliu, tiesa batonas vos 3 proc. Ekonomistas ragina nepamiršti ir kuro, kuris pabrangęs kone dvigubai, ir sąnaudų darbo jėgos, kuri per trejus metus pabrango apie trečdaliu.
„Sąnaudos labai stipriai augo, ypač kalbant apie perdirbėją, gamintoją, elektros, šilumos kaina, transportavimas, darbo jėgos sąnaudos aktualios. Maisto pramonė yra robotizuojama, bet darbo rankų nemažai, atlyginimai pernai pramonės sektoriuje augo 10 proc. Daug kaštų, kurie didėja“, – kalba T. Povilauskas.
O štai Žemės ūkio duomenų centro skaičiavimai rodo, kad buvusį maisto infliacijos šuolį ir toliau labiausiai išnaudoja prekybininkai ir kepėjai. Jų dalis galutinėje kepalo kainoje per trejus metus padidėjo kone dvigubai, o štai parduodami šviesią duoną prekybininkai savo dalį pasididino net daugiau kaip dvigubai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
