Neuromokslininkė įvardijo geros savijautos paslaptį: „Visas genialumas iš esmės yra...“

Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstais būdais, kaip galima efektyviai pasirūpinti savo smegenimis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Baimė, nerimas ir kiti smegenų spąstai: neuromokslininkė dalijasi, kaip to išvengti

Išgirdusios šią diagnozę moterys puola į neviltį – gydytoja atsakė, kaip yra iš tiesų: „Turėjau ir sėkmės atvejų“

Vilnietis Aleksandras 2 kartus sirgo Laimo liga: pajutę šiuos simptomus nedelskite nė sekundės

Ji griauna mitą, kad norint jaustis gerai reikia sudėtingų sprendimų, ir išskiria tris esminius kasdienio gyvenimo elementus.

„Aš sakyčiau, kad yra trys pagrindiniai aspektai. Visų pirma yra miegas, čia tikriausiai yra svarbiausias dalykas“, – teigė neuromokslininkė.

Anot specialistės, miego metu vyksta kritiškai svarbūs procesai, be kurių mūsų smegenys tiesiog nepajėgia sklandžiai funkcionuoti.

„Miego metu mūsų smegenys išsivalo, taip sakant. Jeigu mes neišsimiegame, visos mūsų kitos funkcijos irgi krenta. Mes neturime motyvacijos pasidaryti, pavyzdžiui, sveiko maisto paprasčiausiai, nes yra prisilpusios mūsų kontrolės funkcijos smegenyse“, – paaiškino J. Šidlauskaitė.

+22

Kas sudaro sveikatos trikampį?

Be miego, neuromokslininkė išskiria dar du esminius polius – mitybą bei fizinį aktyvumą. Nors patarimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingi, jų galia smegenims yra neįkainojama.

„Miegas, mityba ir, aišku, judėjimas. Tai kaip skambėtų paprastai, bet iš tikrųjų visas genialumas iš esmės yra paprastume daugeliu atvejų“, – sakė specialistė.

Kalbėdama apie fizinį aktyvumą, J. Šidlauskaitė pabrėžė, kad sportas atlieka kur kas didesnį vaidmenį nei tik kūno formų palaikymas.

„Judėjimas, kaip bebūtų, sportas smegenims veikia kaip trąša, nes išsiskiria tam tikri baltymai, kurie iš esmės patręšia mūsų smegenis ir tas leidžia formuotis būtent tiems kitokiems naujesniems neurotakams“, – atskleidė neuromokslininkė.

Visgi, jeigu pagridiniai 3 aspektai yra ignoruojami, pasekmės psichinei sveikatai gali būti itin skaudžios. Nuolatinis miego stygius ar prasta mityba ilgainiui pradeda rimtai sekinti organizmą ir keisti žmogaus elgesį.

„Nemiegojimas, fragmentuotas miegas... sėslus gyvenimo būdas, maistas, kuris yra absoliučiai mums nevertingas“, – įspėjo J. Šidlauskaitė, pridurdama, kad ilgalaikis kokybiško poilsio trūkumas gali stipriai imituoti net ir tokius sutrikimus kaip ADHD (dėmesio sutrikimą), kai jaučiamės išsiblaškę, dirglūs ir nuolat viską pamirštame.

Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše. 

VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.