Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Gamtinių dujų kainos lyg ir krenta į apačią. Gal blogoji padėtis jau praeitis ir viskas pradės kilti į gerąją pusę?
Blogiausias scenarijus kol kas neišsipildė. Per vasarą pavyko gamtinėmis dujomis užpildyti visas Europos turimas saugyklas. Žiemai pasiruošta. Būtent dėl tos priežasties, spalio pabaigoje gamtinių dujų kaina Olandijos biržoje nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius dvejus metus – 20 eurų už megavatvalandę, mes tokių kainų nesame matę. Vasarą buvo virš 300 eurų.
Bet čia yra trumpas atokvėpis, nes saugyklos yra užpildytos, dar šildymui dujų nereikėjo. Prasideda šaltesnis metų laikotarpis, dujų reikės ir elektros gamybai, ir šildymui, saugyklos bus tuštinamos, dujų srautas iš Rusijos yra beveik sustojęs ir tikriausiai liks sustojęs. Dėl to matome, kad ateities sandoriai rodo, kad kainos vėl pakils iki maždaug 140-150 eurų už megavatvalandę.
Ar galima manyti, kad dabar Europos Vadovų Taryboje priimtas susitarimas iš tiesų turės kažkokį teigiamą poslinkį? Ar galima manyti, kad energetikos kainos bus šiek tiek suvaldytos ir žmonėms nebus taip skaudu?
Yra priimama daugybė sprendimų įvairiausiuose lygiuose. Pavyzdžiui, vien tai, kaip biržoje yra skaičiuojamos kainos. Bent jau kol kas yra Europos Komisijos rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad nebūtų tokių staigių šuolių, kai per dieną padvigubėja kainos. Yra rekomendacijos, pavyzdžiui, pereiti prie kitokio dujų pirkimo Europoje, kai derasi visos Europos valstybės kolektyviai, o ne viena konkuruoja su kita.
Yra daugybė priimtų sprendimų, kurie jau užtikrina, kad tokių kainų, kokias mes matėmė šių metų vasarą ir elektros rinkoje, ir dujų rinkoje, nebebus.
Kaip dabar su infliacija? Mes jau kelintas mėnuo girdime, kad pikas jau pasiektas, tačiau ji vėl toliau kopia. Kaip jūs manote, imant bent artimiausią pusmetį, kaip bus su ja?
Aš jau porą mėnesių kartoju, kad infliacijos pikas pasiektas ir siekiamas naujas pikas. Labai sunku pasakyti, kurį mėnesį jau nebebus to didėjimo, bet jeigu mes žiūrime mėnesinius pokyčius, tai labai akivaizdu, kad infliacija išsikvėpė. Tai matosi, visų pirma, žiūrint į žaliavų rinkas, į transportavimo išlaidas. Matome, kad netgi energijos kainos per pusę mažesnės nei buvo vasarą. Jos dar kol kas nepasiekė vartotojų, bet visi tie veiksniai pasieks ir vartotojus.
Kone svarbiausias veiksnys, kuris artimiausią pusmetį mažins kainas ir infliaciją, yra tai, kad mes matome visoje Europoje sumažėjusią paklausą. Gyventojų perkamoji galia sumažėjo, nes atlyginimai nepasivijo kainų augimo. Jau 3 pastaruosius mėnesius matome, kad mažmeninė prekyba mažėja. Tai užtikrina, kad kainų kėlimo ribos jau yra pasiektos.
Tačiau Lietuvoje yra vienos didžiausių maisto produktų kainų Europos Sąjungoje. Kodėl taip yra? Ar čia mūsų mokesčiai, ar mūsų prekybininkai tiek užsikelia?
Mokestiniai skirtumai visuomet egzistavo. Mes neturime lengvatinio PVM tarifo, kokį turi kai kurios kaimyninės valstybės. Bet kainų pokytis, kurį mes stebime šiemet, susijęs ne su mokesčiais. Mes matome daugiau nei trečdalį pabrangusius maisto produktus, ir galiu pasakyti, kad nežinau, kodėl jie tiek pabrango. Tam nėra jokių fundamentalių priežasčių.
Nei maistinės žaliavos, nei energijos ištekliai, nei darbo sąnaudų brangimas nepateisina tokio kainų augimo. Tikėtina, kad tiesiog kol buvo didelė paklausa, viskas brango, turbūt visose tiekimo grandinėse, visi didino kainas, nes „o kodėl gi ne?“. Manau, kad šioje vietoje yra akivaizdžiai perlenkta lazda ir tikrai nenustebčiau, kad per ateinančius metus mes turėsime vieną mėnesį, kuomet kai kurių maisto produktų kainos sumažės.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
