Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Visiems gerai žinomame romantiniame filme „Graži moteris“ vienoje iš scenų sekso paslaugas teikianti moteris įlipa į turtingo vyro automobilį. Pagrindinė herojė, kurią suvaidino Julija Roberts, šiandien liaudyje greičiausiai būtų vadinama ir barakuda – moterimi, kuri būna su vyru dėl jo duodamų pinigų ir dovanų.
O Lietuvos moterų lobistinė organizacija internete pasidalino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto socialine reklama, kurioje uždavė klausimą – jei jau moteris vadiname barakudomis, tai kaip reikėtų vadinti vyrus, ieškančius nemokamai namuose dirbančios moters? Tarp pasiūlymų – šamas, ešerys, šliužžuvė.
„Masiškai įsitraukė ir moterys, ir vyrai, kurie irgi pradėjo siūlyti nuo šamo, grundalo, visų kitų žuvų, kurios taip tingiai laukia, kol kažkas grobį atneš arba tiesiog jomis pasirūpins. Tai buvo toks būdas įtraukti visuomenę į pokalbį“, – atsakymais dalinosi Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Rugilė Butkevičiūtė.
Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai turėjo dar daugiau pasiūlymų:
„Gal irgi barakudais kažkokiais vadinti galima būtų.“
„Lodarius gal.“
„Žmonės yra žmonės. Ne žuvys. – O moteris barakuda vadinti? – Gal ir galima. Moterims galima viską. – O vyrų tada negalima šamu pavadinti. – Ne.“
Moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų
Lietuvos moterys ne tik pirkinius su maišais tampo, bet ir kitus namų ruošos, rūpesčio vaikais, laisvalaikio planavimo ir kitus priežiūros darbus atlieka 10 kartų daugiau nei vyrai – tą parodė pernai Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakyto tyrimo duomenys.
„Nebegalime mes ignoruoti to nemokamo darbo ir nebegalime turėti tiek daug pervargusių moterų, kurios galėtų tą laiką skirti laisvalaikiui. 2020 metais buvo paskaičiuota, kad moterims už nemokamą darbą, jeigu joms mokėtų pinigus, papildomai prie atlyginimo galėtų prisidėti daugiau nei 1000 eurų“, – dėstė R. Butkevičiūtė.
Dėl netolygaus darbo namuose pasiskirstymo kalti vis dar giliai įsišakniję lyčių stereotipai, sako R. Butkevičiūtė.
„Net ir dabar nueikime į bet kurią žaislų parduotuvę. Suskirstyta rožiniai ir mėlynai vis dar. Rožinėje pusėje yra šluotelės, vaikeliai, mokoma jau nuo mažens“, – situaciją papasakojo Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė.
O ir berniukų nemokome gebėti savimi pasirūpinti.
„Vis dar turime dvylikamečių, šešiolikmečių, kartais ir penkiasdešimtmečių vyrų, kurie paklausia minkštiklį į kur pilti. Nemoka rūbų išsiskalbti. Čia nėra lyčių lygybės klausimas. Čia yra išgyvenimo klausimas“, – pasakojo ji.
Vilkaviškio gyventojai dalinosi savo šeimynine kasdienybe:
„Ką veikia vyrai po darbo grįžę namo? Vakarieniauja. Padaro vakarienės moteriškės ir ką, taip išeina.“
„Kas skaniai gamina, tas ir gamina. Pripratę mūsų vyriškiai taip, kad kažkaip taip moterys daugiau virtuvėje tvarką daro, o vyrai pinigus namo neša.“
„Ar jūs gaminate namie valgyt? – Nu retai, labai labai retai. Žmona gamina. Ne, nedirba. Namie vaikus augina. Tai čia, kaip irgi darbas, sakykime.“
„Moterys, kaip mes visi žinome, labai mėgsta dramatizuoti. Nesakau apie visas, bet dauguma tai tikrai ir iš to, kaip sakoma, prasideda visi ir tyrimai, ir netyrimai.“
„Net nesuprantu tokio dalyko, kad mokėti pinigus žmonai. Čia šeimos vidaus reikalas.“
Stereotipinis požiūris pasikeitė itin mažai
Dar 1955 metais buvo sukurta parodija, rekomendacija moterims, kaip būti gera žmona: namus išsiurbti, stalą padengti ir gražiai, laimingai laukti vyro, kuriam, nieko tokio, jei ir jos paruoštas maistas bus neskanus. O šiandien Lietuvoje vyrai ir moterys situaciją mato skirtingai. Anot tyrimų, vyrai yra patenkinti darbų pasiskirstymo tvarka namuose, bet moterys galvoja kitaip.
„8 iš 10-ies moterų galvoja, kad tas krūvis tenka joms arba daugiausia joms ir 5 iš 10-ies vyrų galvoja, kad vienodai to darbo pasidalinama“, – statistika dalinosi Lygių galimybių centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Tiesa, moterys, anot psichologo ir psichoterapeuto Andriaus Kalugino, pačios dažnai neleidžia vyrams pasireikšti ir joms padėti.
„Aš ne taip skalbiu, aš ne taip lyginu, aš ne taip sudėsiu, aš ne taip pagaminsiu, nupirksiu ne tą pieną, aš nupirksiu ne tuos makaronus, aš vaikams duosiu ledų, o, pasirodo, jie yra uždrausti“, – pokalbių situacijas atkartojo psichologas Andrius Kaluginas.
Anot A. Kalugino, reikėtų kalbėti ne apie lyčių lygybę, kuri priešina, o apie žmonių atsakomybę ir galimybių paskirstymą šeimoje. Psichologas dalinosi ir atveju iš savo praktikos, kai vyras savo žmonai mokėjo valandinį įkainį už rūpinimąsi buitimi, tačiau toks modelis nepasiteisino.
„Vyras sako: aš nenoriu pirkti meilės, moteris sako, pradėjo priekaištauti, kad tu mane perki. Sako: taigi tu pati prašei mokėti tau, paskaičiavai valandas. Ji sako ne, bet dingo dovanos. Jeigu aš tau moku, aš negaliu tada tau dovanų mokėti“, – atpasakojo jis.
Moterims niekas nemoka ir už senyvo amžiaus žmonių priežiūrą. Nors vyrai ir moterys gali vienodai jais pasirūpinti, tačiau tyrimo duomenys atskleidė, kad ši atsakomybė santykiu 1 prie 3 dažniau tenka moterims. Apklaustieji įvardino ir tokių socialinių paslaugų trūkumą.
„Privataus verslo teikiamos paslaugos yra labai brangios. Jos iš esmės yra neįperkamos, o tai reiškia, kad krūvis bus daugiau ant moterų pečių nei ant vyrų“, – komentavo M. Jankauskaitė.
O nesant senolių rūpybos paslaugų, asmuo patiria socialinę nuobaudą, sako M. Jankauskaitė. Skirdamas savo laiką senyvo amžiaus žmonių priežiūrai, vyras, o dažniausiai moteris, netenka galimybės integruotis į darbo rinką, siekti paaukštinimo ir uždirbti daugiau pinigų, o tai reiškia mažesnę pensiją, paaukotą sveikatą, kas, anot M. Jankauskaitės, yra labai didelė neteisybė.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
