Mokslininkė apie laiko sukimo poveikį sveikatai: „Užtrunka, kol mūsų vidinis laikrodis pats prisitaiko“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nepamirškite: jau šiąnakt įvedamas žiemos laikas

Savaitgalį nepamirškite padaryti 1 svarbaus veiksmo: įspėkite ir giminaičius

Šią savaitę Lietuvoje bus įvestas žiemos laikas

Žiemos laiką jau tuoj tuoj pasitiks ir seniausias Vilniaus Katedros varpinės laikrodis. Spalio 12-ąją Vilniaus Katedros varpinės laikrodis minėjo savo gimtadienį. Jeigu čia laikas būtų sukinėjamas visada, tai laikas šį rudenį jau persuktas 354-ą kartą.

Ir nors laikrodis žvelgiant iš apačios atrodo nedidukas, visgi keturiasdešimt penkių metrų aukštyje esantis mechanizmas didžiulis. Nei sekundžių, nei minučių nėra, čia sukasi vienintelė rodyklė. O kiek valandų, kas ketvirtį praneša du didžiuliai varpai.

Dabar laikrodis veikia automatiškai, o anksčiau juo rūpinosi laikrodinininkų Sprangauskų šeimos vyrai. Paskutinis – Romualdas Sprangauskas trisdešimt metų, iki laikrodžiui tapus automatiniu negalėjo išvažiuoti nei atostogų, nei toliau nuo Vilniaus, nes buvo priklausomas nuo šio įrenginio – reikėjo jį prisukti.

„Reikėjo kas dvi paras, kad jis nesustotų. Reikia jo svarsčius kelti“, – sako R. Sprangauskas.

Laiko sukimas veikia ir pačius laikrodžius, ir mūsų sveikatą

Laikrodininkas prisimena: trikdyti šio galiūno darbą visada buvo sunku.

„Nelengva buvo... Reikėdavo užlipti, kelti svarsčius, svarsčiai skirtingo svorio buvo. Vienas buvo 120 kilogramų ir dar pora, kurie varpus leidžia, po 90 kilogramų. Ir juos visus tris reikia pakelti“, – komentuoja laikrodininkas.

Laikrodžiui, kaip sako specialistas, visais laikais priverstinis sukiojimas kenkdavo.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį persukome laikrodžius vieną valanda atgal ir žmogaus vidinis laikrodis, kaip sako žinovai, išsibalansavo. Dažnas negali atsigauti mažiausiai dvi savaites. Mat mūsų kūne sutrinka visi biocheminiai ir fiziologiniai procesai. Ir tai gali kelti riziką sveikatos sutrikimui, ypač sutrikdyti miego kokybę.

„Tas smegenų laikrodis reguliuoja visus procesus, kurie vyksta mūsų kūne, kad jie vyktų laiku: kad būtų išskiriamos medžiagos, kurios mus pabudina, kad būtų išskiriamos medžiagos, kurios mus laiku užmigdo. Tiesiog užtrunka, kol mūsų vidinis laikrodis pats prisitaiko prie to laiko persukimo. Ir kol pritaiko mūsų organizmą“, – sako miego neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.

Daugiau – TV3 Žinių reportaže.