Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gyvūnų reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejuje neseniai diskutavo išskirtinių mokslininkų grupė. Iš įvairių šalių ten susirinko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, pasaulyje žinoma trumpiniu „HELCOM“. Mokslininkų išvados drastiškos – nieko nekeičiant, daugeliui mūsų jūros gyvūnų gresia pražūtis.
„Pavyzdžiui, iš ko ir kaip mes gaminame maistą, kokio masto vyksta žvejyba ar kaip vyksta laivyba, kur laivai plaukia ir kokiu greičiu. Visi šie veiksniai daro įtaką jūros gyvūnams“, – pabrėžė HELCOM mokslininkė Lena Avellan.
Neramina populiacijų nykimas
Labiausiai mokslininkus neramina žuvų populiacijų nykimas. Ypač tokių, kiekvienam lietuviui žinomų, kaip silkės bei menkės.
„Šios žuvys yra pagrindinis jūros žinduolių maisto šaltinis. O naujausi mūsų tyrimai rodo, kad šių žuvų ištekliai sparčiai mažėja. Kai kurios šių žuvų rūšys yra labai liesos, joms pačioms neužtenka maisto ir populiacijos nyksta“, – paaiškino L. Avellan.
Kadangi gamtoje sukasi nuolatinis gyvenimo ratas, vienos rūšies mažėjimas daro žalą kitoms rūšims. Ypač maisto grandinėje.
„Silkės yra viena tų rūšių, kurios nėra tokios sveikos, kaip mes norėtume. Ir tai daro didelę įtaką kitų rūšių žuvims. Na, o žiūrint iš tos pusės, kad silkės taip pat yra maistas kitiems gyvūnams, mus neramina kokią įtaką jų nykimas gali padaryti, pavyzdžiui, ruoniams“, – teigė L. Avellan.
Ruonių Baltijos jūroje gyvena trys rūšys. Žieduotieji, paprastieji bei pilkieji, kurių nusilpusius jauniklius dažniausiai bangos išmeta į mūsų pakrantę. Didžiausias pavojus kyla žieduotiesiems bei paprastiesiems, kurių populiacijos nyksta.
„Pagrindiniai veiksniai turbūt būtų klimato kaita, mažėjantis ledo storis, labai nepastovus ledas, dėl ko žieduotieji ruoniai šiaurėje negali pakankamai išmaitinti jauniklių, negali veistis ir dėl to sutrinka populiacijos augimas“, – dėstė mokslininkė Vaida Survilienė.
Paprastųjų ruonių rūšiai daugiausia pavojų kelia žvejyba, besiplečiantys miestai bei žuvų išteklių mažėjimas. Tiesa, pastaroji problema aktuali visiems ruoniams.
„Jeigu tie pokyčiai vyks labai labai lėtai, gal ruoniai sugebės prisitaikyti prie jų. Nesu tikra, kaip pasiseks žieduotiesiems ruoniams“, – kalbėjo V. Survilienė.
Siaubą kelia užterštumas
Dar viena jūros gyvūnijai grėsmę kelianti problema – Baltijos užterštumas. Sunkieji metalai, trąšos, plastikas, vaistų likučiai – tai tik dalis teršalų vandenyje.
„Vis dar neturime galimybės pasidžiaugti ir eilinį kartą reiktų priminti žmonėms, kad patenkame į penketuką užterščiausių jūrų pasaulyje“, – pabrėžė Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Suzdalevas.
O štai, kaip užteršta Baltijos jūra, galime pamatyti pažvelgę į negyvąją zoną. Dėl į vandenį patekusių trąšų medžiagų – azoto ir fosforo – čia veisiasi bakterijos, kurios suvartoja vandenyje esantį deguonį.
„Tuo pačiu tas perteklius ne tik sudaro palankias sąlygas bakterijų vystymuisi, bet ir sudaro tas vadinamąsias bedeguones zonas jūros dugne, ten gyvenantys organizmai susiduria su deguonies trūkumu. Ir tas negyvosios zonos plėtimasis kiekvienais metais darosi vis pavojingesnis ir apima vis platesnius regionus“, – nerimo neslėpė S. Suzdalevas.
HELCOM mokslininkai šiuo metu aiškinasi ir kokį poveikį Baltijos gyvūnams daro jūroje statomos vėjo jėgainės. Kol kas jų žala aiški tik migruojantiems paukščiams. Ar vėjo malūnai daro poveikį povandeniniam Baltijos pasauliui, mokslininkai išvadas pateiks artimiausiai metais, kai surinks pakankamai duomenų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
