Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos. Ką būtų galima padaryti, kad jos neaugtų ar netgi sumažėtų?
K. Mažeika: Dėl vadinamosios Maisto tarybos, kuriai buvo sukelti dideli lūkesčiai, esu skeptiškas. Akivaizdu, kad ji nedavė realaus rezultato, apie kurį visi svajojome. Mano manymu, turėtume stiprinti Konkurencijos tarybą, nes tai yra esminė jos funkcija.
Reikėtų daugiau dėmesio skirti konkurencijos skatinimui ir susitarimų vertinimui. Tikrai keista matyti, kai kai kurie produktai visuose prekybos tinkluose kainuoja kone vienodai – taip neturėtų būti.
Svarbu skatinti smulkiuosius prekybininkus, nes tai yra atsvara didiesiems prekybos tinklams. Mažesni gamintojai dažnai neturi galimybės pateikti produktų prekybos tinklams, nes nepagamina reikiamo didžiulio kiekio. Tai yra sveikesni, kokybiškesni produktai, ir žmonėms tenka ieškoti šių nišinių produktų. Dažnai jie apsiriboja vienu ar keliais miestais arba labai mažomis parduotuvėmis.
Čia vėlgi turime galvoti apie biurokratinę naštą – smulkesnis gamintojas neturėtų atitikti pačių aukščiausių standartų reikalavimų, nors maisto sauga, be abejo, visada bus prioritetas. Rinkos apsaugojimui turime skirti didesnį dėmesį importuojamiems produktams.
Viešojoje erdvėje matėme, kiek salmonelėmis užkrėstos vištienos atvažiuoja ir kiek jos išimama iš prekybos. Čia bus labai svarbus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vaidmuo ir akcentas – apsaugoti mūsų rinką. Akivaizdu, kad nekokybiška produkcija yra gerokai pigesnė, patrauklesnė ir greitai išperkama.
Dažnai žmonės pajaučia negalavimus, bet produktai jau būna išimti iš parduotuvių ir sunku įrodyti, kad jie buvo užkrėsti ar nekokybiškai paruošti. Svarbu apsaugoti vartotojus ir padėti augti mažiesiems gamintojams, kurie gamina vietoje. Tai yra tvarus ryšys, kurį reikia stiprinti.
Kodėl maistas Lenkijoje kainuoja pigiau?
Mūsų kaimyninė šalis Lenkija, jų kainos. Ką daryti, kaip konkuruoti ir suvaldyti kainų riziką, kai pas kaimynus ta pati varškė, pieno produktai, mėsa yra žymiai pigesnė?
K. Mažeika: Taip. Laisvojoje rinkoje apribojimų įvesti negalime, bet, kaip jau užsiminiau, turime stiprinti vidinį vartojimą. Tikiu, kad tai bus visos Vyriausybės prioritetas, ne tik mano ar kelių ministrų, su kuriais turime bendrą matymą.
Svarbu, kad viešieji pinigai pirmiausia atitektų mūsų augintojų ir perdirbėjų produkcijai, kad jie čia sukurtų didžiausią pridėtinę vertę, žmones taip pat reikia skatinti vartoti lietuvišką produkciją. Galbūt, nelinkime to, bet atsidūrus ligoninėje ir paragavus lietuviško kokybiško produkto, vartotojai tai įvertins ir vėliau rinksis būtent vietinius produktus.
Tai yra sveikata, kokybė ir, svarbiausia, nauda visai mūsų grandinei bei visuomenei, o perkant kaimynų produktus, skatiname jų ekonomiką, nuo to jie tik stiprėja. Matome, kad kažkada buvo tik vienas produktas, o dabar yra visa produktų paletė. Jie taip didina savo gamybą, perka iš mūsų karves, kartais net pieną, ir užpildo mūsų rinką savo produkcija. Tikrai norėtųsi, kad pirmiausia Lietuvos teritoriją aprūpintume savo produkcija.
Kaip jums atrodo, dažnai girdime pastabų, kad Lenkija yra daug stipriau pažengusi technologiškai: turi geresnę įrangą daržovėms bei vaisiams apdoroti ir panašiai. Kodėl mes atsiliekame? Ką daryti šioje situacijoje?
K. Mažeika: Taip, įvertinkime ir šalies ekonomikos dydį bei mastą. Kokie stiprūs jų paukštynai, kaip išvystyta sodininkystė, daržininkystė, klimato sąlygos daug palankesnės, produkcijos užauginimo sąnaudos gerokai mažesnės. Be to, augalų apsaugos priemonių naudojimo paletė yra daug platesnė.
Čia susiduriame su Augalininkystės tarnybos kontrole bei nelankstumu priimant ūkininkams reikalingus sprendimus, kai kurių produktų ūkininkams apskritai nėra. Pavyzdžiui, vynuogių, sodų, uogų augintojai signalizuoja, kad neturi reikiamų apsaugos priemonių.
Ekologiniai ūkiai taip pat galėtų naudoti tam tikras priemones, bet oficialiai tokios galimybės nėra dėl importo leidimų trūkumo. Suprantame rinkos mastą, pas mus dominuoja nedideli ūkiai, bet jeigu nesudarysime jiems galimybių, jie paprasčiausiai negalės egzistuoti dėl ne nuo jų priklausančių sąlygų.
Viskas, kas įmanoma iš biurokratinės pusės, turi būti palengvinta, kad mūsų pirminiai gamintojai ir perdirbėjai galėtų konkuruoti adekvačiomis sąlygomis. Nors Lenkijoje mastas daug didesnis, atstumo prasme mes turėtume turėti pranašumą, nes esame vietoje, o jiems dar kainuoja atvežimas. Tikslas yra išlaikyti lygiavertes ir konkurencingas sąlygas.
Ar Lietuva turėtų pakankamai maisto „dienos X“ atveju?
Mes dabar dar žiūrime į pavojaus ženklus iš Rusijos pusės ir vis kalbame apie dieną X, kaip mes čia ruošiamės – kaip yra su žemės ūkio sritimi? Ar mes turime sandėlius, ar turime maisto, ar mes ruošiamės tai dienai X, jeigu žiūrėtume į žemės ūkio sritį?
K. Mažeika: Ūkininkai tikrai padarytų viską, kas nuo jų priklauso, kad turėtume maisto, bet iššūkis yra tai, ką ir jūs minėjote: ūkiai stambėja, ūkininkų mažėja, ir tai yra tam tikra rizika. Ukrainos atveju matėme, kai, susprogdinus elektros pastotes ir nutrūkus elektros tiekimui, zonoje esantis paukštynas ar gyvulių ūkis susiduria su didžiule rizika.
Dėl nustojusių veikti ventiliavimo sistemų išgaišta šimtai tūkstančių paukščių ar kiaulių. Sutrinka melžimo sistemos ir kiti procesai, kai žmogui pamaitinti tokį kiekį gyvūnų ir užtikrinti jų fiziologines funkcijas tampa didžiuliu iššūkiu arba tai išvis neįmanoma, todėl vidutinis ir smulkus ūkis šioje vietoje yra didžiulė stiprybė. Ką gali padaryti vienas ar keli žmonės, nepaisant aplinkinių veiksnių, tokių kaip elektros ar dujų tiekimas – jie gali rasti sprendimus vietoje, svarbu išlaikyti šiuos ūkius.
Kitais atvejais yra tarnybos, kurios dėlioja planus, ir svarbu, kad visi atliktų savo funkcijas. Siekiame, kad viskas nebūtų koncentruota vienoje vietoje, todėl skatiname kooperaciją ir trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis išskaidome riziką kuo plačiau Lietuvoje.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
