Specialistai kritikuoja, kad valdžia kiša ranką į žmonių kišenes užuot keliams remontuoti skyrusi visus pinigus, kuriuos vairuotojai sumoka per degalų akcizą.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Net už kelius atsakinga įmonė pripažįsta – Lietuvoje 4 iš 10 kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Nors trūksta pinigų seniems keliams remontuoti, Susisiekimo ministerija planuoja tiesti naujus už verslininkų pinigus.
„Iki metų galo įsivertinsime Kauno, Klaipėdos, Zarasų aplinkkelio investicinių projekto paruošimo galimybes bei 130 kelio Kaunas-Prienai įgyvendinimo galimybes“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Ministerija planuoja verslininkams leisti už savo pinigus nutiesti beveik 7 kilometrų pietinį Klaipėdos aplinkkelį. Zarasų aplinkkelis driektųsi apie 9 kilometrus, o Kauno vakarinis aplinkkelis – apie 16 kilometrų.
Susisiekimo ministras ir kai kurie politikai Seime siūlo, kad už naują kelią, kurį pastatytų verslininkai arba Susisiekimo ministerijai priklausanti bendrovė „Via Lietuva“, susimokėtų visi juo važiuojantys vairuotojai – kelias būtų mokamas, kaip kai kuriose užsienio valstybėse.
„Mokami keliai turėtų būti tie, kuriems yra alternatyva, kaip pavyzdį galiu pateikti kad ir „Via Balticos“ kelią, kuris praeina pro Kėdainius, iki Kėdainių yra ir kitas kelias, dabar jis baigtas rekonstruoti, kuriuo būtų galima puikiai pasiekt ir Kėdainius, jeigu nenori važiuot mokamu keliu“, – sako Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Vardina galimas kainas
Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje nuvažiuoti motociklu 255 km Konino-Sviecko autostrada kainuoja 14 eurų, o lengvuoju automobiliu – 24 eurus. Kilometras važiuoti mokamais Lenkijos keliais lengvuoju automobiliu gali kainuoti nuo 5 iki 13 centų, priklausomai nuo autostrados.
Kiek tektų mokėti už kiekvieną nauju keliu nuvažiuotą kilometrą Lietuvoje, ministerija dar nesuskaičiavo, o Starkevičius turi savo variantą.
„100 kilometrų gali iki trijų eurų“, – sako K. Starkevičius.
Vien degalų akcizo pernai gyventojai ir verslas sumokėjo 904 mln. eurų, o užpernai – 722 mln. eurų. Kasmet beveik 60 milijonų eurų verslas sumoka už vinjetes, kurios reikalingos važiuoti tam tikrais autobusams ir sunkiasvorei technikai mokamais keliais.
„Jeigu jie visi būtų skirti kelių priežiūrai, mes važinėtume stiklo lygumo keliais, jie būtų be ledo žiemą, be sniego, jie būtų be duobių vasarą“, – sako vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Jei galvojate, kad perkant degalus jūsų sumokėti akcizo mokesčiai keliauja keliams tvarkyti – klystate.
„Per akcizą nė vieno euro neateina į kelių remontą“, – teigia M. Švaikauskas.
Dabar, nors pernai per mokesčius už kelius sumokėjome apie milijardą, valdžia pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos keliams skyrė apie pusę milijardo, dar apie 60 milijonų pridėjo iš europinių fondų. Šiemet keliams valdžia skyrė 882 milijonus.
Kai kurie specialistai nesupranta, kokia nauda iš mokamų kelių, jei jie nesukurs vairuotojams jokios naudos, tik verslui pelno šaltinį.
„Mes neturim fiziškai vietų, kur pastatę kelią mes sukurtume pridėtinę vertę vartotojui“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Pasak specialistų, yra begalė kelių, kurių valdžia iki šiol nežinia kodėl neapmokestino vinjetėmis.
„Paprastas pavyzdys, sunkiasvoris transportas iš Vilniaus, važiuojantis į Ignaliną gali važiuoti pro Molėtus ir tada mokės, bet gali važiuoti pro Pabradę ir nemokės“, – sako Š. Frolenko.
Susisiekimo ministerijos atsakymų į ekspertų kritiką TV3 žinios nesulaukė – ministras išvykęs, o daugiau visoje ministerijoje neatsirado nė vieno žmogaus, galinčio pakomentuoti.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
