„Panikuoti tikrai nereikia, žmonės turi eiti į darbą, niekur nereikia slėptis, niekur bėgioti, nieko pirkti, tai yra tiesiog virusinis susirgimas“, – taip trečią valandą nakties prieš metus atrodė pirmojo diagnozuoto koronaviruso atvejo paskelbimas Lietuvoje. Į Šiaulių respublikinę ligoninę buvo atgabenta 39-erių metų moteris, kuri infekciją pasigavo Italijoje.
„Žinant, kad tikrai niekas neišlaikys tokios informacijos paslaptyje, žinant, kiek daug įtampos buvo apie tas pačias žinias, buvo apsispręsta patiems pranešti“, – kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Apie antrą valandą nakties sulaukiau sveikatos apsaugos ministro skambučio. Sako direktoriau, yra pirmas atvejis Lietuvoje, vežam jums į ligoninę“, – tuomet pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.
Pirmoji pacientė skundėsi pakilusia temperatūra, kosėjo. Dabar su tokiais simptomais žmonės dažniausiai gydosi namuose. COVID-19 gydymas per metus keitėsi.
„Atsibodo žmogui. Nieko išskyrus slogą, ir ta paskui dingo. Nieko ten rimto ir nebuvo. Buvo virusas nustatytas žmogui, ilgai reikėjo praleisti ligoninėje. Dabar tokių žmonių niekas neguldo į ligoninę, tokie pacientai sveiksta namuose“, – vėliau sakė A. Veryga.
„Nežinoma, kaip ta liga, kaip karantinai, kaip laikymo sąlygos. Taip tas viskas yra palengvinta. Didžioji dalis praserga namuose. Remdisiviro skyrimas atsirado vėliau, kai kurių kitų vaistų korekcijos vyko, tas sąlyginai keitėsi“, – teigė Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.
Nuo pandemijos pradžios laboratorijos Lietuvoje aptiko beveik 197-is tūkstančius infekcijos atvejų. Tiesa, didelė dalis viruso nešiotojų nejaučia simptomų, dėl to spėjama, kad persirgusių yra 2-3 kartus daugiau.
Pirmasis žmogus nuo COVID-19 Lietuvoje mirė kovo viduryje. Iš viso šalyje dėl šios klastingos ligos gyvybių neteko 3225-i gyventojai. Tam, kad mirčių ateityje būtų mažiau, medikai ragina visuomenę, atsiradus progai, skiepytis.
„Kad žmonės mažiau baimės turėtų, to įbauginimo. Aš ta vakcina skiepysiuosi, nesiskiepysiu. Jos visos yra gerai veikiančios vakcinos. Jos yra saugios kaip vakcinos. Aišku kiekviena vakcina turi savo pašalinį poveikį, kuris yra natūralus“, – sako A. Kušas.
Iki birželio pabaigos visa Europos Sąjunga turėtų gauti beveik 600-us milijonų vakcinos dozių, taigi Lietuvoje vasaros viduryje skiepų turėtų užtekti beveik 2-iem milijonams gyventojų.
Šis planas virs realybe tik tuo atveju, jei laiku bus patvirtinta ketvirtoji „Johnson & Johnson“ vakcina ir visi skiepų tiekėjai nenuklys nuo pristatymo grafikų.
Pirmuosius metus su COVID-19 lydėjo ir aibė klaidų. Vyriausybei ir Prezidentūrai patariantys specialistai akcentuoja duomenų spragas.
„Jeigu mes būtumėm geriau tvarkęsi su duomenimis ir labiau žiūrėję, blaiviau vertinę situaciją, labiau rėmęsi mokslu ir realiu situacijos vertinimu, o ne panikavimu. Gal būtų viskas geriau. Mes nebūtumėm turėję tos antros bangos, karantinas būtų trumpesnis“, – sako sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Kai žiūri į viską retrospektyviai, galėjai identifikuoti tam tikrus aspektus, būtent įgyvendinimo, kurie galėjo būtu viena diena, savaite įgyvendinti anksčiau. Tarkim elementarus dalykas, medikų švietimas galėjo būti platesnis. Kai žiūri į praeitį atrodo, kad galėjai daryti kažkaip kitaip, bet kai esi toje akimirkoje, tam momente, atrodo, kad priėmei pačius teisingus sprendimus“, – pasakoja COVID-19 operacijų centro štabo vadovas Marius Čiurlionis.
COVID-19 Lietuvai sukėlė ir finansinių problemų. Pernai valstybė nesurinko 900-ų milijonų eurų mokesčių. Šalia to Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pandemijai valdyti ir ekonomikai gaivinti išleido 3 milijardus 200 milijonų skolintų eurų. Jeigu šią sumą padalytumėm kiekvienam šalies gyventojui, kiekvienas gautų po beveik 1150 eurų.
Liūto dalis šios sumos atiteko ekonomikai skatinti, vienkartinėms ir socialinėms išmokoms, prastovoms.
„Nesakau, kad darė kažkaip blogai, visas pasaulis buvo pakankamai išsigandęs ir darė daug tokių drąsių sprendimų tam, kad palaikyti ekonomikos gyvavimą, bet tai ką sako visos tarptautinės organizacijos šiandien, žinodamos, kokia yra praktika, kad palaikymo išlaidos, kurias mes skolinamės, turėtų būti nukreiptos į tas grupes, kurios tikrai nukentėjo nuo pandemijos“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O ekonomistai džiaugiasi. Anot jų, Lietuva pakankamai gerai atlaikė pandemijos iššūkius.
„Buvo prognozių, kad netgi ekonomika gali smukti ir daugiau nei 10 procentų, kad tai gali būti viena didžiausių ekonominių krizių Lietuvos istorijoje, tačiau blogiausias scenarijus neišsipildė ir netgi išsipildė tas optimistiškiausias, nes Lietuvos ekonomika nusmuko mažiau nei vienu procentu. Tai yra vienas mažiausių smukimų visoje Europos sąjungoje“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nukentėjome mažiau, nes labiausiai nukentėję verslo sektoriai, turizmas, laisvalaikio paslaugos sudaro mažą dalį Lietuvos ekonomikos. Ekonomistai prognozuoja, kad panaši tendencija išsilaikys ir toliau: verslai, kurių pandemija nepaveikė neleis šalies ekonomikai kristi.
