Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su susisiekimo ministru Juru Taminsku.
Kiek yra saugūs mūsų strateginiai objektai?
Kiekviena susisiekimo sektoriaus įmonė turi savo planus ir tie planai yra suskirstyti etapais, tai pagal situaciją atitinkamai ir turi reaguoti. Nėra Lietuvoje karo padėties, tai natūralu, kad prie bėgių, viadukų, tiltų ir stotyse, nestovi po kareivį, tačiau yra aiškūs algoritmai. Ir, kaip pavyzdys, kuomet yra paskelbiamas oro pavojus dėl dronų, tai atitinkamai reaguoja ir oro uostai, geležinkeliai. Tarkim, geležinkeliai neišleidžia traukinių iš stočių arba artimiausioje stoty stabdo traukinius dėl saugumo.
Oro uostai turėjo iššūkių vasaros metu, kai buvo dronas, dabar peržiūrėti algoritmai, buvo atliktas tyrimas, pateikta ne viena rekomendacija Lietuvos oro uostams, pagal ką jie turi pasitaisyti ir užtikrinti keleivių saugumą.
Tai situacijos nereikia dramatizuoti, reikia dirbti, gyventi pagal algoritmus ir kliautis mūsų kariuomene ir kitom saugumo tarnybom, kurios ir yra atsakingos už tai, kad į atitinkamą infrastruktūros ar kitą objektą nepataikytų dronas ar kitas skraidantis objektas.
Kas saugos kritinės infrastruktūros objektus?
Vyriausybė priėmė sprendimą, kad oro uostai turi prisidėti prie apsisaugojimo ir patys įsidiegti dronų detekcines sistemas. Ar tos sistemos jau yra?
Per pusantrų metų visuose trijuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno, Palangos – yra įdiegtos antidroninės sistemos. Tik, aišku, nereikia maišyti, jos nėra karinės, nėra skirtos prieš karinius dronus, tai yra prieš civilius dronus, ir civilinius dronus, kurie gali būti atitinkamai modifikuoti. Tos sistemos veikia.
Oro uostai bendradarbiauja su Viešojo saugumo tarnyba (VST). VST užtikrina visų trijų oro uostų perimetro apsaugą. Lygiai taip pat antidroninė sistema yra įdiegta ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas bendradarbiauja su Karinėmis jūrų pajėgomis, su karo policija, su VST.
Žingsnis po žingsnio tie darbai yra daromi ir lygiai taip pat yra identifikuoti atitinkami taškai kelių infrastruktūroje – tiltai, viadukai. (...) Civilinės infrastruktūros valdytojai, geležinkeliai, oro uostai, „Via Lietuva“ neturi priemonių prieš kinetines atakas. Jie nėra kariškiai, jie nėra VST pareigūnai. Todėl yra labai svarbu darbas kartu ir bendradarbiavimas su mūsų saugumo tarnybom.
Stiprins tarpinstitucinį bendradarbiavimą
Susisiekimo ministerija, aštrėjant galimoms hibridinėms grėsmėms, spalio 1 dieną kviečia kitas ministerijas, kariuomenę, policiją, kibernetinio saugumo ekspertus tartis, kaip geriau apsaugoti mūsų transporto infrastruktūrą. Ar tai reiškia, kad mes iki šiol neturime paruoštų planų?
Planas toks išsibarstęs iki šio laiko buvo. Kiekviena institucija dirbo sau. Buvo labai didelis susikoncentravimas į karinį mobilumą, šone paliekant atsparumą. Lygiai taip pat buvo pamesta evakuacijos tema, nes visi kalba apie karinį mobilumą, tačiau nekalba apie mūsų tautiečių evakuaciją ir jų apsaugą. Galime atsiminti tą situaciją, kaip intensyviai buvo perkami drakono dantys, ispaniški arkliai, ežiukai ir visa kita. Tai ką mums dabar su jais daryti? Jų pripirko, dabar mums juos mėtyti į dronus?
Man, kaip susisiekimo ministrui, reikia pirmiausia koncentruotis ties atsparumu, tai mūsų infrastruktūros atsparumu, bendradarbiavimu su kitom institucijom ir priemonių ieškojimo.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dabar net Tuskas suvidduriavo dėl Ukrainos geležinkelių.
