Molėtų rajone žirgo koja lūžo prasmegusi tarp grotų virbų. Netrukus išsigandęs žirgas pasibaidė ir susilaužė dar dvi grotose įstrigusias kojas. Kad jį ištrauktų, kai gyvūnas jau buvo užmigdytas, netgi teko kojas nulaužti laužtuvu.
Tokią kraupią dramą išgyvenę žirgo šeimininkai piktinosi, kodėl atsakingi darbuotojai nepakabino jokio įspėjamojo ženklo apie grotas, nes jų po sniegu nesimato.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Baris ir Chardulis – mylimi Vaidos ir jos vyro žirgai. Tačiau 13 metų šeimoje gyvenęs Chardulis staiga netikėtai ir tragiškai žuvo ypač žiauriose kančiose šeimininko akyse. Mirtinais spąstais tapo krauju pažymėtos metalinės ant kelio įrengtos grotos.
„Dėjo pirmą kanopą, ji smigo giliau, gerokai giliau, aš esu nufotografavus, 37 centimetrus. Žirgas, kai taip įkišo koją, jam jau ištraukti, nu kaip tu va“, – sakė žirgo šeimininkė Vaida Šopytė.
Žirgas kojos ištraukti nebegalėjo.
„Ji nulūžo. Nulūžo. Ne sulūžo, ji nulūžo. O kai nulūžo ta, iš skausmo jis krito, tos irgi įlindo kanopos. Ir jos lygiai taip pat lūžo. – Kiek kojų lūžo? – Trys“, – žurnalistei pasakojo V. Šopytė.
Žirgo šeimininkė papasakojo, kaip žuvo jos žirgas
Žiaurią dramą matė bei išgyveno ir žirgą vedęs vyras, ir šalia jų buvęs kitas žirgas Baris.
„Ir tas kitas vaitojo, kol jį nutempė, nes reikėjo nutempti, pamatysite, mūsų žirgai dideli, tai abu verkė. Kaip verkė, gali papasakoti, kas žirgą turi“, – aiškino V. Šopytė.
Lūžusiomis trimis kojomis žirgas grotose blaškėsi ir kankinosi maždaug valandą, kol atskubėjęs veterinaras užmigdė Chardulį. Išlaisvinti iš spąstais tapusių grotų net mirusį didžiulį žirgą nebuvo lengva.
„Nu, nulaužė galutinai kojas, kad galėtų ištraukti“, – sakė žirgo šeimininkė.
Chardulio šeimininkai neatsigavo iki šiol.
„Visi išgyvename labai blogai. Visi. Šiai dienai jis blogai miega, vyrai dar sunkiau, aš tai verkiu, dar ieškau pagalbos ir iš medikų“, – dalijosi V. Šopytė.
Žirgą pražudžiusias grotas ant Nevardų kaimo kelio, prieš pat įvažiavimą į Molėtų plentą, įrengė įmonė „Via Lietuva“.
„Yra apmaudus nelaimingas atsitikimas, tikrai užjaučiame žirgą praradusius žmones. Tuo pačiu, įvykus nelaimingam atsitikimui, vykdome vidinį tyrimą“, – aiškino „Via Lietuva“ atstovas Justas Norbutas.
Grotas, kurios turi atbaidyti laukinius gyvūnus, kad jie neišlėktų į kelią, Vaida buvo mačiusi kitose vietose. Ir visur, kur matė, Nemenčinės plente, tarpai buvo pripildyti smėlio.
„Mes jų neprisimename, kad jos būtų kitokios ir neužpiltos“, – minėjo žirgo šeimininkė.
„Horizontaliuose barjeruose neturi būti sąnašų, smėlio, įmonė, kuri atsakinga už jų priežiūrą, turi sąnašas išvalyti“, – kalbėjo J. Norbutas.
„Bet aš sužinojau, kad jis turi būti tuščiaviduris tik tada, kai mano žirgas nusilaužė kojas“, – sakė V. Šopytė.
Įmonė „Kelių priežiūra“ su žurnalistais bendrauti nepanoro
Grotas valyti turinti įmonė „Kelių priežiūra“ žadėjo atsakyti į visuomenei kylančius klausimus, kodėl nenuvalo grotų nuo sniego ir smėlio, tačiau per dvi dienas to padaryti nesugebėjo ir galiausiai į skambučius neatsiliepė.
„Tai yra visiškas aplaidumas institucijų, kurios turi prižiūrėti kelių būklę, apsaugoti visus įrenginius ir taip toliau. Tai man čia kyla labai daug klausimų, į kuriuos tikrai reikės atsakymų“, – pasakojo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Tačiau ar su smėliu grotos, ar be, nelaimė, anot Vaidos, nebūtų įvykusi, jei nebūtų padidinti tarpai tarp grotų strypų. Įprastos grotos Nemenčinės plente yra 8,5 centimetro. O atstumas tarp strypų kruvinos nelaimės vietoje Molėtų plente: 10,6 cm. Kodėl horizontalų barjerą praretino, Vaida turi savo versiją.
„Aš turiu vieną atsakymą – taupėme metalą“, – minėjo žirgo šeimininkė.
„Šioje teritorijoje yra didžiulis kiekis briedžių, o briedžio kanopos dydis yra daugiau negu 12 centimetrų“, – aiškino „Via Lietuva“ atstovas.
Neva, briedis didesnis nei stirna, tai ir tarpai turi būti didesni. Bet Vaida baiminosi, kad tokie tarpai sužalos ir laukinius gyvūnus.
„Barjerai turi būt ne tik, kad mus apsaugotų, kad apsaugotų gyvūnus. Aš nenoriu čia rasti briedžio, pas mus gyvena fantastiški du briedžiai“, – kalbėjo V. Šopytė.
Žurnalistai kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos departamentą prašydami paaiškinti, ar tokios plačios grotos iš tiesų kelia mirtiną pavojų didesniems laukiniams gyvūnams, kaip mano gyventojai, ar ne. Tačiau Aplinkos apsaugos departamento valdininkai teigė, kad tai ne jų problema.
Aplinkos apsaugos departamento komentaras toks:
„Tikėtina, kad šios priemonės ir reikalavimai apibrėžti statybą ir kelių tiesimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl rekomenduotume šiuo klausimu kreiptis į „Via Lietuva.“
Kas kaltas dėl žirgo žūties, aiškinasi Susisiekimo ministerija.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
