Anksčiau žurnalistus pakvietusi ir savo siūlymus pristačiusi Laisvės partija surengė dar vieną viešą diskusiją. Panašų renginį žada daryti ir Liberalų sąjūdis. Didesnius mokesčius dėl saugumo sutinkantys mokėti verslininkai atvirai sako, kad politikų kalbos darosi žalingos.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Ingrida Šimonytė buvo susitikusi su verslininkais, kurių prašymas gal kiek neįprastas politikams – didinti mokesčius ir sutarti, kad krašto apsaugai būtų skiriama 4 procentai bendrojo vidaus produkto.
Bet susitarti nelengva. Nepavyksta sutarti net dėl 3 procentų BVP finansavimo, nekalbant apie 4 procentus.
„Dabar mes jau girdime šnekėjimus, nesibaigiančius pasitarimus Vyriausybėje su verslininkais, dar su bet kuo, visur aplinkui, tačiau realių sprendimų, išrašytų į konkrečius įstatymų projektus, kol kas nematome ir nieko negirdime“, – komentavo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Sako, kad laiko dar yra
Grėsmingai kalbėti apie karo riziką konservatorių lyderiai pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Nuo to laiko vien Vyriausybėje surengti 3 pasitarimai tarp partijų, verslo ir profsąjungų, iš kur paimti daugiau pinigų krašto apsaugai. Ir nors kalbų buvo daug, bet laikas bėga, o iš Vyriausybės jokių siūlymų dar nėra.
„Žiūrėkit, tai mums reikia nuo kitų metų, turime laiko iki liepos 1. Bus padėtas ant stalo, tai yra labai sudėtingas derinimo procesas, nes yra labai sudėtingas rinkimų laikotarpis“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ir iš tiesų, politikai diskusijas dėl rimto reikalo jau verčia savo rinkiminiais šou. Prieš keletą savaičių Laisvės partija pakvietė žurnalistus, kad pristatytų savo siūlymus, iš kur paimti pinigų.
„Nustokime žaisti su keliais scenarijais, mes siūlome vieną realų scenarijų“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Gegužės 15 d. surengta dar viena konferencija, bet ir vėl ta pačia tema – gynybos finansavimas. Pasikvietė net Kasčiūną, nors jo paskyrimui į ministrus garsiai prieštaravo.
„Na, neslėpsiu, laukiau šito momento, gerbiamas Vytautai, gerbiama Aušrine. Pirmiausia, ačiū labai, kad pakvietėte į savo organizuojamą konferenciją gynybos tematika ir Lauryną Kasčiūną, nepaisant, kas vyko tarp mūsų“, – konferencijoje šnekėjo L. Kasčiūnas.
Mažiau kalbų, daugiau darbų
Partijų atstovai ragina ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų.
„Armonaitė kažkada sakė: gana tų kalbų, jau mes priėmėme sprendimą ir dedame jį ant stalo. O ką jie dabar daro, nežinau. Tai ta prasme?“ – piktinosi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas.
„Esam drąsiai išėję į sprendimų priėmimo finišo tiesiąją ir linkime kitom partijom iš tų krūmų išlįsti, ir savo pasiūlymus dėti ant stalo“, – sakė Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Tiesa, pats Gentvilas neslepia, kad ir Liberalų sąjūdis nepraleis progos pasireklamuoti šioje temoje.
„Yra rinkiminiai dalykai, aš neslėpsiu, šiandien „laisviečiai“ daro rinkiminį renginį, gynybos finansavimo klausimais, mes šeštadienį darome partijos tarybos posėdį irgi su reklaminėmis mintimis, tai kas čia keisto“, – tikino E. Gentvilas.
Bet sprendimų kaip nėra, taip nėra. Ir verslą, kuris sutinka mokėti didesnius mokesčius dėl šalies saugumo, politikų kalbos ir reklamos jau pradeda erzinti.
„Pabyrėję visokiausi pasiūlymai, jie net kažkuria prasme priešina skirtingas visuomenės grupes, skirtingas socialines grupes. Ir tikriausiai tas sprendimo nebuvimas, o tai iš dalies ir objektyvu, nes rinkimai, aš sakyčiau, net žalingas pačiam tikslui – didesniam gynybos finansavimui“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Iešoma papildomų pinigų
Dabar ieškoma papildomų 400 milijonų eurų, kad kitais metais finansavimas krašto apsaugai siektų 3 procentus BVP. O pasiekti 4 procentų BVP finansavimą reikėtų papildomo milijardo eurų.
„Ir kai šnekam apie mokesčių kažkokių naujų įvedimą prieš rinkimus, prieš Seimo rinkimus, nu tai kuris įvedinės tuos mokesčius? Tai ir matom, Laisvės partija į dešinę suka, konservatoriai į kairę, Liberalų sąjūdis iš viso neaišku, ką galvoja. Tai čia valdančios daugumos 3 politinės partijos, o opozicijos dar jeigu paklausume, dar vienas į viršų, kitas į apačią, o trečias po žeme užsikasa“, – sakė A. Mazuronis.
Pastaruoju metu Laisvės partija vis dažniau ir garsiau kalba ne tik apie žmogaus teises, bet ir apie gynybą. Rengia ne tik diskusijas. Kasčiūnui tapus ministru, į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą delegavo Vytautą Mitalą. Partijos susidomėjimas gynybos temomis sutapo ir su buvusio partiečio Vinco Jurgučio karjeros pokyčiais – jis pernai spalį įsiregistravo kaip lobistas ir tapo patarėju Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijoje.
Anksčiau jis buvo Laisvės partijos valdybos nariu, su partija buvo nuo jos susikūrimo, dirbo Aušrinės Armonaitės viceministru. Bet visą politinę karjerą baigė, kai sulaukė kaltinimų dėl galimo nepotizmo, jo žmonai laimėjus konkursą į aukštas pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Kadangi turčiai ibauginti "karu" ,tai jie atseikės savo dalį savanoriškai ,nes kai ateis Rusai ,tai tie patys turčiai ,verkslininkai nukentės patys pirmi ir ne nuo rusų ,o nuo savų
