„Manau, kad galima tęsti bankų solidarumo mokestį bent dar metams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Vyriausybei rengiantis pateikti pasiūlymus dėl lėšų šaltinių padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Per 2023-2024 metus iš bankų solidarumo įnašo tikimasi surinkti apie 400 mln. eurų, kurie bus skirti Vokietijos brigados infrastruktūrai ir kai kuriems kitiems projektams.
Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.
L. Kasčiūnas pripažino, kad kitais metais bankų solidarumo įnašas būtų mažesnis nei iki šiol dėl mažėsiančių palūkanų, tačiau teigė, jog tai vis tiek būtų paspirtis politikams ieškant susitarimo, kaip skirti gynybai papildomus kelis šimtus milijonų eurų kasmet.
Ministras taip pat pakartojo palaikantis didesnį pelno apmokestinimą šiuo tikslu ir paragino politikus 3 proc. finansavimo susitarti iki liepos, kad mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2025-ųjų.
L. Kasčiūnas taip pat tvirtino palaikantis idėją į partijų susitarimą įrašyti tikslą ilgainiui gynybai skirti 4 proc. BVP.
Anot jo, Lietuvos finansavimas gynybai galėtų bent jau pasivyti išlaidų lyderės JAV finansavimą, šiuo metu siekiantį 3,49 proc. ekonomikos dydžio.
„Investuodami į savo gynybą bent jau tiek pat, kiek amerikiečiai, mes jau būtume verti pagarbos, verti visų saugumo garantijų ir bendro darbo“, – sakė ministras.
Ministras teigė, kad Vyriausybė turėtų pristatyti savo siūlymus kitą savaitę, o jis pats su kariuomenės vadu birželio viduryje detaliau atskleistų, ką galėtų įsigyti už papildomus pinigus.
Didinti gynybos finansavimą svarstoma siekiant greičiau išvystyti kariuomenėje diviziją ir priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.
