Į tyrimų vietą atvykęs premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad iki 2030-ųjų numatytiems arkikatedros tyrimams gali prireikti daugiau kaip keturių milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vietoj Vytauto Didžiojo palaikų rado didžiulius akmenis
Ne Vytauto Didžiojo perlaidoti palaikai, o kelios eilės milžiniškų akmenų. Tokį radinį praėjusią savaitę Vilniaus arkikatedros požemiuose, užmūrytoje ertmėje šalia Šventojo Kazimiero koplyčios, aptiko archeologai įkišę 3D kamerą. Ir paskelbė, kad Sauliaus Poderio iškelta hipotezė dėl palaikų vietos nepasitvirtino. Tačiau archeologai atskleidžia, iš kur užmūrytoje patalpoje galėjo atsirasti milžiniški akmenys.
„Yra tarpukariu sukrauti būtent kasant mauzoliejaus duobę, rengiant mauzoliejų. Suradome senus brėžinius, lenkų darytus brėžinius“, – aiškino archeologas Saulius Sarcevičius.
Vis dėlto, galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą nurodęs restauratorius Saulius Poderis ragino akmenis patraukti ir patikrinti, kas slypi po jais. Tačiau archeologai aiškina, kad tokie darbai būtų sudėtingi.
„Sąmokslų teorijų pagrindas – norint fiziškai patraukti akmenis, reikėtų ardyti kolektoriaus sieną arba iš mauzoliejaus pusės, arba iš lauko pusės“, – aiškino archeologas Rytis Jonaitis.
„Akmenys yra nuo 1,70 ir pusės metro aukščio, maždaug tokie akmenys – apie patraukimą net kalba neina“, – sakė archeologas Saulius Sarcevičius.
„Ten yra labai nedaug vietos ką nors patalpinti, ir priedo vandens lygis tuo metu buvo daug didesnis. Galėčiau daug ką lengviau paaiškint, kaip Egipto piramidės buvo pastatytos, nei kaip čia sutvirtinti pamatai“, – aiškino architektas Robertas Zilinskas.
Vienai hipotezei patvirtinti – daugiau nei 33 tūkst. eurų
O pasiaiškinti, kur veda šie tyrimai, susiruošė ir pats premjeras Mindaugas Sinkevičius. Tačiau savo akimis išvysti, ką tyrinėjo archeologai, jam nepavyko.
„Mes jau viską paslėpėm. – Paslėpėt? Galvojau, kad bent jau parodysit…“
Mat vieta jau užsandarinta. Šiai Vytauto Didžiojo palaikų paieškų hipotezei patikrinti išleista daugiau nei 33 tūkstančiai eurų.
„Tiesiog noriu pasižiūrėti, kaip sekasi. Noriu pasakyti, kad ir man, ir, manau, kad visuomenei, tas įdomu. Na, ir pasidžiaugti, tebūnie, nevaisingais rezultatais dabar“, – sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Nieko nepešęs tyrimo vietoje premjeras užsuko ir į požemius pasižvalgyti. Ir palieka mokslininkus su palinkėjimu:
„Kantrybės šiais laikais nieks neturi... Reikia čia ir dabar, čia ir dabar. Nu, bet kantrybės Jums palinkėsim…“
Arkikatedros tyrimams gali prireikti daugiau kaip 4 mln. eurų
O kantrybės, panašu, prireiks. Mat tolesni tyrimai priklauso nuo finansavimo. Kad kitąmet galėtų tęsti darbus, mokslininkai turi laimėti Lietuvos mokslo tarybos konkursą, kuriame vienam projektui gali būti skirta iki pusantro milijono eurų.
„Ko nenorėtume, kad į šituos tyrimus būtų žiūrima kaip į žirgų lenktynes, kurių metu tiesiog tikrinamos hipotezės, dalijamasi tikimybėmis ir ieškoma trumpalaikių sensacijų“, – aiškino istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas.
Tačiau tai tik dalis numatytų investicijų. Premjero teigimu, visiems iki 2030-ųjų suplanuotiems arkikatedros tyrimams ir darbams gali prireikti daugiau kaip keturių milijonų eurų.
„Kol kas tie pinigai nepaskirti, reikia pasižiūrėti ir praktiškai, čia yra toks mokslas ir darbai, kurie sunkiai įvertinami – čia ne statyti ką nors ar pirkti, įsigyti. Natūralu, kad tai yra valstybės istorijos dalis ir turbūt neįkainojama“, – sakė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Archeologai skenuojant Vilniaus arkikatedrą aptiko dar mažiausiai dvidešimt vietų, kuriose galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
