Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rūsiuose dar nuo sovietmečio išraizgyti koridoriai. Dabar šiose patalpose žmonės galėtų slėptis nuo oro pavojaus. Bet gydyti pacientų, kurie traumuoti ir su kitomis sveikatos bėdomis vežami iš viso Vilniaus regiono, medikai čia negalėtų.
„Esama infrastruktūra visiškai nepritaikyta, ir pradėti juose kurti, kad ir rūsiuose, reikiamą infrastruktūrą, tai yra ir elektra, ir vėdinimas, ir kondicionavimas, ir medicininės dujos, tai yra per brangu ir neracionalu“, – kalbėjo Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.
Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau nei ketveri metai, tačiau ligoninės dirbti karo sąlygomis nepritaikytos, nors sveikatos ministras aiškina, kad pokyčių yra.
„Praktiškai per pastaruosius metus yra didžiausias pasiektas proveržis keliuose dalykuose, tai suplanuota, kas ir kur turi būti, visas nacionalinis planas, kokios ligoninės tampa atraminėmis, kokios ligoninės vaidina kitus svarbius vaidmenis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Tačiau iki šiol kalbos nebuvo paremtos pinigais. Šią savaitę premjeras, susitikęs su didžiųjų ligoninių vadovais, pažadėjo, kad skirs 300 milijonų eurų ligoninėms pritaikyti dirbti karo sąlygomis.
„Turime tą procesą skubinti, nes klausimą gali užduoti sau: ar mes šiandien turime operacinių, kurios yra po žeme, kaip yra Izraelyje, kaip yra Suomijoje, kaip ir ruošiasi mūsų kaimyninė Lenkija tą daryti“, – aiškino ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Ligoninių pritaikymui karo sąlygoms skirs 300 mln. eurų iš Gynybos fondo
Lietuva, anot premjero, milijonus greičiausiai krapštys iš Gynybos fondo, dalį lėšų prisidės ligoninės. Santaros klinikos turi planus, kaip pasiruošti darbui karo sąlygomis. Pusantro tūkstančio kvadratinių metrų rūsiai – po naujausiu Santaros klinikų vaikų ligoninės korpusu. Dalis ligonių galėtų būti gydomi ir čia, tik reikėtų pritaikyti patalpas. Tačiau visiems vietų gydytis čia nepakaktų, todėl vieno pastato dar nebaigusios statyti klinikos planuoja naujas statybas.
„Pirmasis etapas būtų požeminės jungtys, jungiančios mūsų pagrindinę dabar esančią požeminę infrastruktūrą, ir to pasekoje mes turėtumėme pasiekti maždaug 400, galbūt 500 lovų pilnai apsaugotai infrastruktūrai“, – pasakojo Santaros klinikų direktorius Tomas Jovaiša.
Iš viso klinikos apsaugotose patalpose planuoja turėti iki 1 tūkst. lovų ir 10 operacinių. Ligoninės teritorijoje planuoja pastatyti fortifikuotą, tai yra išoriniams pažeidimams atsparesnį trijų aukštų pastatą su rūsiu.
„Tai būtų universalus chirurginio pobūdžio korpusas, kuriame taikos metu mes planuotume įkurdinti motinos ir naujagimio centrą, o esant ekstremalioms situacijoms tai taip pat galėtų tarnauti pagal savo pagrindinę paskirtį, taip pat kaip universalus chirurginis korpusas“, – kalbėjo T. Jovaiša.
Plėsis Lazdynų ligoninė Vilniuje
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, paprastai vadinama greitosios pagalbos arba Lazdynų ligonine, po žeme planuoja turėti 4 operacines. Dabar pacientų gydymą su remontais derinanti ligoninė planuoja naujo pastato statybas.
„Tai yra 5 aukštų pastatas, kurio bendras plotas antžeminės dalies būtų apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų, ir taip pat jis turėtų du aukštus požeminius, kurie taikos metu būtų naudojimas kaip parkingo vietos, tačiau jeigu prasidėtų ypatinga situacija, mes galėtume jas transformuoti į požeminę ligoninę“, – aiškino J. Kutkauskienė.
Vietoj automobilių aikštelės atsirasiančiame pastato rūsyje bus 280 lovų. Antžeminėje pastato dalyje ligoninė statys stacionarią diagnostikos aparatūrą.
„Tai tokie, kaip radiologijos aparatai magnetai, rentgenai ir kita ypatinga, sudėtinga įranga, kuri turi būti pasiruošusi eksploatacijai“, – minėjo J. Kutkauskienė.
Dar viename statinyje – dvigubos paskirties parkinge – esant reikalui galės atsirasti 450 lovų palatos. Du objektus ekstremaliems atvejams planuoja statyti ir Kauno klinikos. Pirmiausia – požeminę automobilių aikštelę.
„Taikos metu tai bus eilinis parkingas, tačiau ekstremalių situacijų metu jį bus galima konvertuoti į požeminę ligoninę“, – sakė Kauno klinikų direktorius medicinai Kęstutis Stašaitis.
Dar vienas planuojamas statinys – Chirurginis korpusas. Klinikos siekia atitikti rekomendacijas – kad po žeme būtų pusė taikos metu naudojamų lovų.
„Tai galėtų būti apie 600–800 lovų po žeme ir taip pat planuojam turėt apie 20–25 operacines“, – pridūrė K. Stašaitis.
Naujiems Santaros ir Kauno klinikų bei Lazdynų ligoninės statiniams reikėtų maždaug tiek, kiek planuoja skirti Vyriausybė – apie 300 milijonų eurų. Tačiau pilnai juos pastatyti planuojama per ketverius metus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Na bet prakeikti provokatoriai to nematytu ,pabėgtu dar prieš savaitę
