Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sesutės Dora ir Miriam Borštein, broliai Viktoras ir Azarijus Lemchenai, Tuvis ir Tamara Goldbergai – tai tik kelios pavardės žydų vaikų, nužudytų po Kauno gete 1944-ųjų kovo 27-28 dienomis surengtos itin žiaurios Vaikų akcijos.
„Atvažiavo autobusai tamsintais stiklais, metami vaikai į dengtus sunkvežimius, į autobusus, ir vežami į stotį“, – sakė Kauno IX forto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas.
Kai kurios žydų šeimos akimirksniu neteko visų savo vaikų. Skaičiuojama, kad Kauno gete per dvi dienas vokiečiai ir jų bendrai suėmė apie 1800 vaikų, senelių ir ligotų žydų, nebegalėjusių dirbti. Naciai elgėsi itin žiauriai, ypač su vaikais.
„Iš tėvų rankų plėšė vaikus, ir tėvai žinojo dėl ko juos plėšė“ – aiškino Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Suimtuosius pirmą dieną išgabeno į svetur esančias koncentracijos stovyklas ir nužudė dujų kamerose, tačiau įtarę, kad gete gali būti daug pasislėpusių žmonių – jie suėmė žydų policininkus, dalį nužudė, kitus tardė ir kankino, bet kur yra „malinos“, vadinamos slėptuvės, taip ir neišgavo... Tad kitądien esesininkai su šunimis dar atidžiau krėtė geto patalpas.
„Pakartotinai buvo daroma krata, ieškoma slėptuvių, aptiktos 25 slėptuvės, dalis žmonių suimti, daugiausia vaikai ir jie buvo atvežti į Kauno IX fortą ir čia šaudyti“, – kalbėjo V. Petrikėnas.
Ir visa tai vyko Velykiniu laiku, pavasarį kai žydai švenčia Paschą.
„Vietoje to, kad šeimos atšvęstų, pagal geto sąlygas Velykas, tai vaikai išvažiavo į nebūtį“, – minėjo G. Žakas.
Kaip kareiviai slėpė žudynių įkalčius liudija ir IX forto žudynių lauke rasta vaikiško drabužio sagutė.
„Ant sagos mes matome kalkių likučius, tai brutalumo simbolis ant nekalto eksponato – vaiko sagos“, – rodė V. Petrikėnas.
Vaikus apsvaigindavo ir išnešdavo iš geto
Telikę kraupią tragediją menantys geto mažųjų daiktai: batukai, akiniai ar pieštukai, kuriais jie mokėsi rašyti... Tėvai, jau nuo pirmųjų dienų gete supratę grėsmę, ieškojo būdų kaip išsaugoti savo atžalų gyvybes. Kiek manydami juos slėpė, per vokiečių patikrinimus mažieji valandų valandas tūnodavo ankštose ir tvankiose slėptuvėse.
Kad nekalbėtų ar nebruzdėtų slėptuvėse – dažnai vaikams suleisdavo raminamųjų. Vaistais apsvaigindavo ir išnešant vaikus iš geto.
„Vaikai, kad būtų ramūs, reikėjo duoti raminamųjų, mes matome buteliuką, kuris rastas masinių žudynių lauke ir taip pat švirkštą rastą masinių žudynių lauke prie IX forto“, – pasakojo V. Petrikėnas.
Itin retai pavykdavo papirkti sargybinius, kurie išleisdavo mažuosius už geto vartų.
„Tada sutartu laiku ateina žmonės, kurie paima ir neša kitiems tarpininkams, kurie turi surasti globėjus“, – sakė V. Petrikėnas.
Vis dėlto dažniausiai užmigdytus mažuosius tarsi nešulį išgabendavo maišuose.
„Tas tiekimo maišas, kurį mes matome čia, su svastika ir Vermachto ereliu, išskleidusiu sparnus, jis galėjo būti panaudotas prieš režimą, jame galėjo būti išneštas vaikas“, – aiškino V. Petrikėnas.
Itin daug padėjo ir Vilijampolėje jau tuomet veikusio darželio „Lopšelis“ vadovas.
„Visi mažieji geto gyventojai, kurie patekdavo į Petro Baublio rankas jie išgyvendavo, jie buvo įvaikinami ir taip sukurdavo savo naujus gyvenimus“, – pasakojo V. Petrikėnas.
Kiek tiksliai vaikų pavyko išgabenti iš geto, kaip ir kiek tiksliai jų buvo nužudyti – statistika miglota. Žinoma, kad likvidavus, tiksliau sudeginus Kauno getą jame gyvi liko vos 300-400 žydų, vos vienas procentas pradžioje ten suvarytos žydų bendruomenės.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
