Įvertino, kiek gyventojų save prisikiria vidurinei klasei: štai kiek reikia uždirbti

Nors vidurinės klasės apibrėžimą dažniausiai lemia atlyginimo dydis, gyventojai įsitikinę, kad svarbiausias jos atributas – nuosavas būstas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš ūkininkų – nauji grasinimai paralyžiuoti kelius: „Taip blogai per 15–20 metų nėra buvę“

Nausėda užstojo naujuosius Sinkevičiaus ministrus: „Duokime žmonėms padirbėti“

Donaldas Tuskas pranešė apie neeilines pratybas Lenkijoje: ruošiamasi pajėgų dislokavimui Ukrainoje

Jaunimo situacija taip pat kasmet gerėja: vidurinei klasei save priskiria vis daugiau jaunuolių, kurie neretai uždirba daugiau nei vyresni, patyrę darbuotojai.

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau atotrūkis tarp gaunamų ir norimų pajamų išlieka didelis. Paprastai tariant, gyventojai norėtų uždirbti daugiau, o pasitenkinimas gaunamomis pajamomis sumažėjo.

+17

„Nors atlyginimai augo pakankamai sparčiai – daugiau nei 8 proc. per metus, infliacija suvalgė dalį to atlyginimų augimo, todėl gyventojų nepasitenkinimas šiek tiek išaugo“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Pasakė, kiek turėtų uždirbti vidurinioji klasė

Apklausa atskleidė, kad, gyventojų nuomone, vidurinės klasės mėnesio atlyginimas į rankas turėtų siekti nuo 1500 iki 2000 eurų. Respondentų manymu, uždirbantieji daugiau nei 3000 eurų per mėnesį jau peržengia vidurinės klasės ribą.

„Kalbėdami apie viduriniąją klasę, lietuviai sako, kad gyventojas, kurį būtų galima priskirti viduriniajai klasei, turėtų uždirbti nuo 1,5 iki 2 tūkst. eurų į rankas, būtinai turėti nuosavą būstą, santaupų ir gebėti pasirūpinti savimi bei savo šeima“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Daug vilčių teikia jaunimas. Apklausos rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių save priskiria viduriniajai klasei, o kartais jie uždirba net daugiau nei vyresnio amžiaus specialistai.

„Pastebime, kad jauni gyventojai dažniau turi reikiamų skaitmeninių įgūdžių, geriau moka anglų kalbą. Jie taip pat dažniau gyvena miestuose, kur gali įsidarbinti sparčiai besivystančiose, ypač paslaugų sektoriaus, įmonėse“, – teigė G. Ilekytė.

Sociologas pabrėžia, kad vien atlyginimas negali lemti, kuriai socialinei klasei žmogus priklauso. Pasak Boguslavo Gruževskio, situacija Vilniuje ir Kaune smarkiai skiriasi nuo kitų miestų.

„Mažesniuose miesteliuose žmonės dažniausiai neturi galimybių uždirbti daugiau. Ten neateina investicijos, neveikia fintech bendrovės ar aukštųjų technologijų įmonės“, – pasakojo sociologas Boguslavas Gruževskis.

Kita vertus, sociologo teigimu, skiriasi ir išlaidos. Kaimuose gyventojai natūraliai išleidžia mažiau, o būsto ir paslaugų kainos taip pat yra mažesnės.

„Maždaug pusėje visų savivaldybių gyvenimo lygis iš tiesų yra žemesnis, todėl ir formalus viduriniosios klasės lygis gali būti žemesnis. Tačiau, jei atliktume apklausas, dažnai paaiškėtų, kad tie žmonės gyvena oriai“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Net 62 proc. respondentų svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.