Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Už lango 10 laipsnių šalčio, o panevėžietės Idalijos bute šilta ir jauku. Senjorė prisipažįsta visus megztinius nusivilko, nes namie šilta.
„O kur man dėti? Neturėjau kur“, – sakė senjorė Idalija.
Bute šilta, tačiau ir sąskaitos moteriai didėja kas mėnesį nuo šildymo sezono pradžios, ir štai už gruodį, kurį vidutinė temperatūra buvo artima nuliui, sunaudotą šilumą savo 50 kvadratinių metrų bute jai teko mokėti beveik 90 eurų.
„50 eurų, 75 eurai, 87 eurai – 3 mėnesius gyvenu – tokias sumas sumokėjau. Tikrai daug, visas šimtas“, – vardijo senjorė.
Tad Idalija nerimauja, ar už 5 laipsniais šaltesnį sausį neteks mokėti dvigubai daugiau.
„Praėjęs mėnuo nebuvo šalčiausias, va šitas, naktimis po minus 20“, – tikino Idalija.
Laukia didesnės sąskaitos už šildymą
Tokius moters nuogastavimus patvirtina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Sausio sąskaitas prognozuoja 50 proc. ir daugiau didesnes už gruodžio. Ekspertai prognozuoja, kad senų daugiabučių gyventojai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą vidutiniškai turės mokėti net daugiau nei 200 eurų. Tik renovuotų ir naujų daugiabučių gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų.
„5 metus tokio šalto sausio ir kuris taip ilgai būtų toks šaltas, neturėjome. Jei imtume 60 kvadratinių metrų butą, renovuotame, naujos statybos pastate šildymo sąskaita gali siekti 70–80 eurų, o senos statybos, nerenovuotame name, energetiškai prasčiausios klasės, sąskaita gali siekti 200 eurų“, – tvirtino Energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Labiausiai sausio šilumos sąskaitos padidės dėl šaltų orų, mat namuose palaikyti šilumą reikia daugiau energijos, o pati energijos kaina, anot agentūros vadovės, sausį, palyginti su praėjusių gruodžiu padidėjo 4 proc.
„Be mokesčių jei vertinsime, šiuo metu sausio mėnesiui nustatytas kainos vidurkis yra 7,9 ct. Tai yra apie 4 proc. brangiau nei buvo gruodžio mėnesį“, – aiškino Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Sausio šilumos sąskaitas didins ir pastaruoju metu brangstantis biokuras, mat dėl šalčių išaugo jo paklausa.
„Tai tikrai drastiškas šilumos sunaudojimo padidėjimas, gali siekti iki 50 proc. Nors šilumos kaina pastovi, kiekvienas laipsnis žemyn lemia apie 5 proc. šilumos suvartojimo“, – komentavo Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitas šiemet dešimtadaliu papildomai išpūs ir didesnis PVM mokestis, mat Seimas panaikino buvusias lengvatas. Tik tie, kas gauna šildymo kompensacijas, anot ministrės Jūratės Zailskienės, gali žiemoti ramiau – jiems sąskaitų padidėjimą ir toliau kompensuos iš valstybės biudžeto.
„Žmonės, kurie gauna geras pajamas, susimokės kaip visada, turės iš ko. O kam pagal teisės aktus priklauso kompensacija už šildymą, pildo prašymus savivaldybės ir bus kompensuota pagal nustatytą tvarką“, – aiškino ministrė.
O šilumininkai perspėja, kad už sausį gautą šilumą mokėti teks ne tik vasarį, bet ir kovą. Mat šiuo metu taikomą šildymo kainą šilumininkai apskaičiavo prognozuodami šiltesnius orus. O kadangi mėnuo šaltas, papildomas išlaidas kurui jie įtrauks į sąskaitas už vasario mėnesį.
„Lemia daugiausia biokuras, turės įtakos, kiek įmonės turėjo ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių. Ilgalaikiai fiksuotomis kainomis buvo žinomi, įskaičiuotos į šilumos kainą, o momentiniai, savaitiniai yra brangesni nei prognozuota ir skirtumas turės būti padengtas vis tiek“, – tvirtino V. Lukoševičius.
„Šilumos tiekėjai, skaičiuodami kainą sausio mėnesiui, galėjo padaryti neatitikimų, nes šaltas sausis ir jiems buvo netikėtas, kad šalčiai išsilaikys ilgai. Prognozės to nerodė. Neatmestina, jog dėl didesnio gamtinių dujų, skysto kuro poreikio šaltiems orams užsilaikius, gali reikėti korekcijų vėlesniais mėnesiais“, – pasakojo Energetikos reguliavimo tarybos narys M. Taparauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo iki gruodžio savivaldybės buvo sulaukusios net 4 proc. mažiau šildymo kompensacijų prašymų nei pernai tokiu pat metu. Tačiau dabar orams atšalus, prognozuoja, kad prašymus pateiks daugiau gyventojų – iš viso apie 190 tūkst., kuriems reikės išdalinti beveik 100 mln. eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
