Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad kompensacijų prireiks ir jų bus skirta bent jau penktadaliu daugiau gyventojų. Ko reikia žmogui, kad jis tą kompensaciją galėtų gauti arba bent jau būtų tarp pretendentų, kurie gali gauti?
A. Subatovič: Tai iš tikrųjų reikėtų arba užpildyti prašymą SPIS sistemoje, arba kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją ir pateikti pažymas apie savo pajamas per praėjusius tris mėnesius, kadangi šiuo metu vertinamas ir turtas, ir pajamos. Apie tuos dokumentus dėl pajamų ne visi taip lengvai gali juos gauti, nes ne visi žmonės žino, kur kreiptis, kad gautų tuos dokumentus, bet čia savivaldybių darbuotojai dažniausiai noriai padeda šiuo klausimu.
Jei kiltų klausimas apie žmogaus padėtį, jis gali sulaukti svečių, kitaip tariant, gali atvykti kas nors iš savivaldybės pasižiūrėti, kaip žmogus gyvena, ar jis vertas tos kompensacijos, tiesa?
A. Subatovič: Girdime ir iš žmonių, kad atvyksta, patikrina ir tada nusprendžia. Kartais tai būna galbūt ne iki galo oru, ne visada žmonės jaučiasi patogiai dėl to, bet kartais toks patikrinimas gali padėti gauti kompensaciją, kaip minėjau, kai, tarkime, yra deklaravę būste daugiau žmonių negu faktiškai jame gyvena. Kartais tokie sprendimai iš tikrųjų padeda žmonėms.
Yra ir kitas aspektas – pavyzdžiui, daugiabučiai, kurie turi reguliuojamus radiatorius. Kyla klausimas: jei aš užsisukau savo šildymą, kodėl aš vis tiek gaunu sąskaitą už šildymą? Ar čia mes mokame už kaimynus, ar už kažkokias bendras patalpas?
A. Bagočiūtė: Bendra taisyklė yra ta, kad visiškai išjungti šildymo jūs tikrai negalite, nes tokiu atveju už jus mokės jūsų kaimynai, bet tikrai į ką vertėtų atkreipti dėmesį visiems gyventojams be išimties, ar jie išgali, ar neišgali – tai tikrai matosi tendencijos, kad vienas dalykas, aišku, galbūt ne visi turi galimybę reguliuoti savo butuose šilumą, bet kas yra neišnaudojama galimybė, tai tikrai kalbėtis su savo namo administratoriumi ir žiūrėti, ar tikrai nėra pakankamai reguliuojama šiluma šilumos punkte, nes labai dažnai jis tiesiog paliekamas savieigai. Tokiu būdu tikrai gyventojai galėtų labiau reaguoti, koks yra oras, koks yra poreikis.
Mes tikrai girdime įvairių atsiliepimų: vieni sako, kad pas mus tikrai yra taip šilta, kad vaikštome su marškinėliais trumpomis rankovėmis, kitiems galbūt tos šilumos trūksta. Tai šioje vietoje šiek tiek reikia ir didesnio aktyvumo. Ir, be abejo, nepamirškime, kad valstybė jau tikrai ne vienerius metus padeda gyventojams, skirdama lėšas renovacijai – tiek pilnai namo renovacijai, kam galbūt yra sudėtingiau ir ne visi gali tai leisti, bet taip pat ir šilumos punktų renovacijai.
Tikrai ne visuomet ta parama yra pasinaudojama, nors tokiu būdu gyventojai tikrai galėtų bendrai susimažinti savo sąskaitas. Tai pakviestume visuomet, įvertinus savo finansines galimybes, įvertinti ir ilgesnį laikotarpį.
Kad jau kalbame apie taupymą, nekalbant apie renovaciją, kokie dar būtų būdai? Galbūt yra kokių alternatyvių šaltinių?
A. Bagočiūtė: Jei yra gyventojai, kurie gyvena individualiuose namuose ir ypač turi įsirengę saulės elektrines, mes tikrai matome vis populiarėjančius šilumos siurblius. Mūsų pati agentūra, Lietuvos energetikos agentūra, mes skirstome Energetikos ministerijos numatytą paramą pasikeisti taršius biokuro katilus, senus, į naujesnius penktos klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius.
Tai tikrai matome, kad ta parama tarp gyventojų yra labai populiari. Ypač tie, kas turi saulės elektrines ir turi galimybę turėti pigesnę elektrą – tai tikrai puikus būdas apsirūpinti ir šilumos energija bei turėti mažas kainas.
O kiek paramos galima gauti vienam tokiam įsigyti?
A. Bagočiūtė: Čia labai priklauso nuo paties katilo tipo ir galios. Populiariausios sumos yra nuo 1,5 tūkst. eurų iki virš 3 tūkst. eurų. Tai tokie vidurkiai vyraujantys, bet galima ir daugiau, nes kiekvienu individualiu atveju yra skaičiuojama pagal tai, kokį pasirenka įrenginį ir kokios jis galios yra.
Ką galėtumėte pasakyti apie elektros kainas? Žmonės, gavę sąskaitas po mėnesio ar po poros mėnesių, galėtų nustebti, kad skaičiai yra pasikeitę?
A. Bagočiūtė: Jei mes apžvelgtume metų pabaigoje šiuos metus, tai ką matome šiais metais ir bendrai energetikoje, ne tik elektros energijos kainose, kad tikrai lyginant su ilgesniu kelerių ar net ketverių metų laikotarpiu, matome mažėjančias kainas ir jas stabilesnes.
Praėjusiais metais tikrai už elektros energiją, jei vertinsime didmeninę kainą, tai Lietuvoje ji buvo labai panaši kaip ir praėjusiais metais ir mažesnė negu 2023 metais. Atitinkamai gyventojai mokėjo šiek tiek, iki 2 proc., mažiau negu 2023 metais.
Be abejo, individualiai kiek gyventojas mokėjo, tai priklauso nuo jo pasirinkto plano. Jei jis yra pasirinkęs nepriklausomą tiekėją, pigiausiai mokėjo tie, kurie buvo visuomeniniame tiekime. Fiksuotos kainos planai svyravo vidutiniškai apie 25 ct. už kilovatvalandę.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė kainas kitiems metams – jos nežymiai didesnės negu buvo pastaruoju metu. Matome, kad nepriklausomi tiekėjai jau reaguoja į kainas ir šiuo metu siūlo planus apie 27 ct. su trupučiu už kilovatvalandę, bet vėlgi, jei lyginame ilgesnį laikotarpį, tai tokias pačias kainas mes turėjome 2024-ųjų metų pradžioje.
O tie, kas turi pasirinkę nefiksuotus arba taip vadinamus biržinius planus, tai jų kaina priklauso nuo to, kokia yra didmeninė elektros energijos kaina. Šiemet tokie gyventojai mokėjo vidutiniškai apie 24 ct. už kilovatvalandę. Galimai labai panašiai mokės ir kitais metais, nes jei žiūrime, kokios yra prognozės dėl didmeninės elektros energijos kainos, tai matome, kad jos svyruoja labai panašiose ribose – nuo 90 iki 100 eur. už megavatvalandę.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ne pizdon dėsitės.
Viskas į frontą! Škia...
