Ar žinome bent elementarias taisykles, kaip elgtis išgirdus ar pamačius droną? To TV3 Žinios pasiteiravo tiek pažeidžiamiausių, pasienio miestelių gyventojų, tiek ir vilniečių.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pasiruošė slėptuvę
Marijampolietis Sergejus su žmona turi paveldėtą sodybą Vilkaviškio rajone, Vištyčio miestelyje. Gyvenvietė – prie Rusijos. Kaliningrado sritis prasideda jau už tvoros.
Nors Sergejus su šeima čia negyvena nuolat, puikiai supranta, kokia grėsmė yra tokia kaimynystė, tad sodybos rūsyje pradėjo įsirenginėti slėptuvę.
„Aš maniškei sakau – darom priedangą, aiškinau, kas ta priedanga. Dabar sako – einu priedangą dažyt. Pailsėk, sakau. Jei matysim sprogimus, ar kad namas griuvo koks, bėgsim į priedangą“, – tikino Vištyčio gyventojas Sergejus.
Sergejus sako, kad gyvenimas išmokė būti pasiruošusiam viskam, bet nepanikuoti.
„Visko gali būt, jau 3 metus kariauja su Ukraina, tai galima tikėtis, kad bus tvarkoj. Jei girdėsim, bėgsim slėptis. O jei naktį miegosim – iš kur mums girdėt“, – teigė Sergejus.
Stoiškai ramūs ir kiti Vištyčio gyventojai.
„Žinokit, aš nebijau – aš pasiruošus ir mirt. Jei taip reiks – taip reiks“, – teigė Vištyčio gyventoja Birutė.
„Mes jau nieko nepakeisim, yra kaip yra. – Ar bijot karo? – Kas čia nebijo to karo, bet kol kas niekas nesikabina per tą sieną, tai kol kas ramu viskas“, – tikino Vištyčio gyventoja Daiva.
Hibridinis karas jau vyksta ir intensyvėja
Rusų dronai vis dažniau pažeidžia mūsų regiono oro erdvę – viena „Gerbera“ į Lietuvą įskrido beveik prieš du mėnesius, o antroji – rugpjūtį. Vėliau paaiškėjo, kad iš Baltarusijos pusės atskridusi „Gerbera“, praskriejusi virš Vilniaus ir pusės Lietuvos, galiausiai nukrito Gaižiūnų poligone. „Gerbera“ nešė 2 kg sprogmenį.
„Jei kalbėtume apie hibridinį karą – jis jau vyksta ir intensyvėja. Čia jau buvo pora įskridimų į Lietuvą. Į Lenkiją apie 20 dronų įskrido, ir tikėtina, tai buvo tyčinė provokacija, norint pamatyti NATO reakciją.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad provokacijų, gal net padegimų, kibernetinių atakų, kabelių nutrauktų – tonas išliks ir gali tik intensyvėti“, – tikino atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Kadangi rusai provokacijas stiprins ir taip testuos tiek mus, tiek kitas NATO šalis, svarbiausia, rodyti pasiruošimą – ne tik mūsų institucijoms bei politikams, bet ir paprasti žmonės turėtų žinoti, ką daryti, jei išgirstų ar pamatytų besiartinantį droną.
Ką daryti išgirdus ar pamačius droną?
Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis sako, kad pamačius droną svarbiausia nesugalvoti jo stebėti.
„Žmonių smalsumas – pradeda visi trauktis telefonus, filmuotis, galvoja, kad čia ne jiems skirtas dalykas, praskris pro šalį. Dažnai nepraskrenda pro šalį. Girdint garsus ar matant vizualiai, be abejo, reikėtų ieškoti priedangos, o ne laukti, kol į tave atskris“, – teigė dronų operatorius Arūnas Kumpis.
Visgi pakalbinus gyventojus, tampa aišku, kad tą supranta ne visi:
„Jei pamatei, pranešti. – O slėptis nereikia? – Nuo dronų... nu nesąmonė.“
„Skambinu 112 ir sakau – pamačiau droną. – Tai žiūrit pro langą? – Be abejo. Aš tarnavęs ir tų dronų nebijau.“
„Reikia eiti kur dvi sienos, nėra langų, į koridorių, pasislėpti. Ir tikrai nebėgti, nefilmuoti.“
„Nieko, aš tai nesislėpčiau, aš žiūrėčiau, ką jis daro, kur jis skrenda, į kokią pusę.“
„Vis tiek eitume kur slėptis. Jau kai bus tai... Per žinias pasako, tai viskas kontroliuojasi, viskas.“
Išgirdus zvimbiantį garsą, jei tai dronas, pavojingiausia vieta namuose – prie langų. Nes dužusios šukės skrenda kaip ašmenys.
Jei jūs gyvenate bute, o ne name, ir negalite pasislėpti rūsyje, kas būtų geriausias variantas, tuomet keliaukite bent jau į koridorių. Bet dar saugiau, jei pasislėpsite vonioje.
Na, o jei esate lauke, reikia žinoti, kur priedangos, ir slėptis jose.
„Žmonės yra linkę galvoti, kad pavojus dingsta su garsu. Deja, ne – po garso ir sprogimo pakyla debesis nuolaužų, skeveldrų ir dar kokias 3 sekundes viskas skraido ore“, – teigė A. Kumpis.
Civiliai gyventojai nuvertina galimą pavojų
Pasak Ukrainoje kariavusio savanorio A. Kumpio, civilis, skirtingai nuo kariškių, pavojų nuvertina ir galimiems neramumams nė nesiruošia.
„Žinot, toj patarlėj – kuo skiriasi apšaudytas šuo nuo neapšaudyto? Išsitraukė ginklą ir šoko į būdą, tai vadinasi jis žino, kuom tai gali grėsti. O kas nežino – nesisaugo.
Civiliai atsipalaidavę gyvena įprastą gyvenimą – vyksta apšaudymai, jie eina vandens atsinešti, malkų, o kariškiai vėliau turi suteikinėti pagalbą, nes kaip taisyklė – papuola“, – pasakojo dronų operatorius A. Kumpis.
A. Kumpis sako, kad būtina turėti planą, ką darytume prasidėjus karui, kur bėgtume, kaip susisiektume su artimaisiais.
„Išvykimo kuprinė, į kurią būtų sudėti visi reikalingi daiktai, ir į kurią, reikalui esant, įsimestum reikalingus daiktus, dokumentus, ir galėtum evakuotis“, – tikino dronų operatorius.
Tik štai išvykimo krepšius pasiruošę dar ne visi:
„Mano planas – išvykimo krepšys paruoštas, turiu vaiką – man svarbu žinot. Žinau, kur priedangos arti mano namų.“
„Aš tikiuosi, karo nebus, aš įsitikinus 100 proc. Pas mane toks planas, kad karo nebus.“
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
