Įspėja dėl ankstesnės Rusijos agresijos nei 2030-ais metais: „Jie ruošiasi kažkam ir didesniam“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Tarpušventis, Premjerė Inga Ruginienė atostogauja, o likę ministrai ir juos pavaduojantys asmenys susitiko nuotoliu. Svarbiausias klausimas – nauja Nacionalinio saugumo strategija. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tuskas perspėja: štai kas lauks, jei Rusijai pavyks suskaldyti demokratines šalis

Naujas Putino įstatymas: ignoruos tarptautinių teismų sprendimus

Zelenskis gali telefonu kalbėtis su Putinu, skelbia „Fox News“

„Valstybės ir visuomenės pasirengimas gynybai, jeigu įvyktų, neduok Dieve, situacija, kad reikėtų ginti mums savo valstybę. <...> Tas naratyvas yra kritinis. Valstybės ir visuomenės pasirengimas karo metu“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa. 

Anot viceministro, Rusija ne tik kariauja Ukrainoje, bet ir tuo pat metu pildo savo sandėlius dronais, artilerijos šaudmenimis bei kita karine technika. 

„Rusija ne tik tai pasiryžusi naudoti karinę jėgą, bet ir tuo pačiu ji geba atstatyti savo pajėgumus, tuos, kuriuos praranda Ukrainoje ir stiprinti toliau“, – tęsė jis.

Ar jie ruošiasi didesniam puolimui?

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad Lietuva neturi pasitikėti prognoze, kad Rusija savo karinius pajėgumus atkurs ir galimam karui su vakarais paruoš tik ties 2030-ųjų metų riba. 

„Yra ekspertų, žvalgybininkų, analitikų vakaruose, kurie ankstina datą, kada Rusija bus pasiruošusi, ir dabar Rusija daug dalykų gamina į sandėlius. Nepaisant to, kad daug resursų išnaudoja kare prieš ukrainiečius, ukrainiečiai kiekvieną dieną silpnina Rusijos karinę mašiną ją laužydami, bet nepaisant to, Rusija vis tiek sugeba pagaminti į sandėlius. Jie ruošiasi kažkam ir didesniam“, – perspėjo Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. 

„Akivaizdu, kad Rusijos kariniai pajėgumai didės, vertinant iki 2030 metų, karinio konflikto tikimybė turi tikimybę didėti. Tačiau kaip žinia, tai yra keletas faktorių, labai svarbus faktorius, kaip baigsis, ar bent jau laikinai, koks bus pasiektas, paliaubos, koks bus pasiektas taikos susitarimas“, – reagavo K. Aleksa. 

Strategija atnaujinta atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius, Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. 

„Visos koncepcijos, kurios šiandien yra gyvos, jas reikia turėti galvoje, kad peržiūrėti eigoje. Pavyzdys yra dangaus skydas nuo bepiločių orlaivių. Tai yra kinetinės, radioelektroninės kovos priemonės, kurios leistų mums pigiai apsisaugoti nuo masinės oro atakos iš Rusijos pusės bepiločiais orlaiviais“, – argumentavo L. Kasčiūnas. 

Dokumente Krašto apsaugos ministerija tai pat pažymi Baltarusijos, Kinijos keliamas grėsmes, valstybės ir visuomenės priklausomybę nuo informacinių ir ryšių technologijų. Grėsmę Lietuvos saugumo kelia ir mažėjantis gimstamumas, išaugusi imigracija bei religinis ekstremizmas. 

Atnaujinta strategija toliau bus svarstoma Valstybės gynimo taryboje, tuomet Vyriausybėje, o galiausiai dokumentą turės patvirtinti Seimas. 

Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.