Iš užsienio grįžęs Laimutis nusivylė Lietuvos darbdaviais: „Nenoriu nieko įžeidinėt, bet chamų yra“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išėjimas iš darbo: 2 tūkst. eurų išmoka ir patarimai, kokių dokumentų nepasirašinėti

Grįžo į Lietuvą ieškoti darbo: aš žinau, kodėl kai kurios įmonės neranda darbuotojų

Anglijos lietuviai pasimetę: „Nebeturiu iš ko verkt, nebežinau, ką daryti“

Vytautas Bingelis baldų gamybos įmonėje dirba daugiau nei metus – įsidarbino nuotoliu, dar būdamas Didžiojoje Britanijoje, kur praleido 8 metus. Emigravo dėl mokslų, o grįžo, kaip sako, kad vaikai augtų Lietuvoje.   

„Nebesinorėjo, nes, tiesą sakant, ekonomika tikrai yra nebe tokia, kaip prieš 10 metų, dabar sulyginus Lietuvą su Anglija būtų labai panaši pragyvenimo lygio situacija“, – paaiškino SBA „INNo Line“ darbuotojas V. Bingelis. 

Itin vertina grįžusius lietuvius

 Darbas čia grįžus nenuvylė.   

„Lietuvoje darbdavių požiūris yra labai vakarietiškas“, – pabrėžė V. Bingelis.

Įmonėje, kurioje dirba Vytautas, grįžusių emigrantų apie 20. Pati bendrovė dalį jų parsiviliojo iš užsienio, nes pastebi, kad ten užsigrūdinę darbuotojai – kitokie.   

„Jie yra linkę sukurti vertę, o ne tiesiog ateiti į darbą ir dirbti“, – tikino „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.

Ir algų prašo mažesnių, nei anksčiau.   

„Jeigu kalbame tik apie vidutinę kvalifikaciją, juos tenkina vidutinis 1200 eurų darbo užmokestis atskaičius mokesčius, aukštos kvalifikacijos, aukštesnės kvalifikacijos žmonės sutinka dirbti už 2000 eurų”, – vardijo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

„Darbuotojai, kurie grįžta į Lietuvą, galbūt gauna šiek tiek mažiau, bet jie išlošia tame, kad jie pragyvena Lietuvoj gerokai pigiau negu vakarų Europoje“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Darbo rankų pritrūkę darbdaviai, kaip rodo Užimtumo tarnybos tyrimas, nebebijo reiklių užsienyje dirbusių lietuvių.   

„Emigracinė patirtis nėra minusas, o privalumas. 77 procentai sako, kad jokio skirtumo, kur žmogus dirbęs, ar mokęsis, jeigu jis tik atitinka kvalifikaciją“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos atstovė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.

Vis dėlto kita dalis darbdavių mieliau rinktųsi tą darbuotoją, kuris dirbęs tik Lietuvoje.  

„Turime dar ir tų stereotipinių nuostatų, kad grįžtantys į Lietuvą žmonės gali turėti kitokių lūkesčių, kad jie gal tikėtis kitokio atlygio“, – pridėjo I. Balnanosienė.

Kai kurie nusivilia darbdaviais

Emigrantams atviresnės yra didesnės, per 50 darbuotojų turinčios įmonės. Daugiausia lietuvių grįžta iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Vokietijos.   

„Darbuotojų poreikis bus labai didelis ir, aišku, ekonomikai geriau, kad mes tą skylę užkimštume Lietuvos darbuotojais iš užsienio, negu importuodami užsienio darbo jėgą iš įvairių kitų šalių“, – tikino A. Izgorodinas.

Vis dėlto kai kurie užsienyje dirbę lietuviai čia jaučiasi nelaukiami. Kaip ir Lietuvoje viešintis 20 metų užsienyje dirbęs Laimutis.   

„Lietuvoje tokia tendencija, kad tiktais darbdavys „stato“ sąlygas, galbūt yra, galbūt aš nesusidūriau su adekvatesnėmis kompanijomis, kurios žiūri į kandidatų poreikius. Nenoriu nieko įžeidinėt, bet chamų yra, likusio gobšaus mentaliteto. Realiai per interviu būna, kad labiau darbdavys nepraeina negu darbuotojas“, – kalbėjo vyras. 

Pernai iš Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių 5000 lietuvių emigrantų, darbą susirado 4,5 tūkst. Dažniausiai grįžusieji iš užsienio darbinasi gamybos, statybos, prekybos, transporto įmonėse.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.