Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.
Pone Giedrimai, Užsienio reikalų ministerija minėjo, kad jei dronas būtų rastas ir paaiškėtų jo karinė paskirtis, būtų įteikta nota. Koks jos tikslas – tiesiog informuoti apie diplomatinį kelią ar parodyti, kad kurstoma nesantaika?
G. Jeglinskas: Na, nota, tai čia yra toks standartinis diplomatinis instrumentas, kurį, turbūt, netgi privalu yra pateikti po tokio įvykio, jeigu tai, iš tikro, yra karinės paskirties (dronas - aut. past.). Vėlgi, daug klaustukų – jis nėra rastas, nėra to drono kol kas, tai jeigu jį surastume, tai aišku, ta nota yra diplomatinio žaidimo instrumentas, bet tai yra tiktai diplomatija, mes žinome, kaip diplomatija veikia arba, iš tikro, neveikia, su tomis šalimis, su kuriomis mes turime sieną, tai yra, Rusija ir Baltarusija.
Tai čia vėlgi, tai yra privalomas elementas, kurį turi padaryti Užsienio reikalų ministerija, bet mes turime žiūrėti apie tai, į dalykus, kuriuos mes galime kontroliuoti. O mes galime kontroliuoti savo erdvę, savo veiksmus, kaip mes stipriname save, kaip didiname atgrasymą, kaip didiname oro erdvės saugumą, oro visą gynybos paveikslą.
Visa tai, kas yra, stiprina mus ir turbūt koncentracija turi būti pirmiausia į ten, o tai reiškia, kad vėlgi, grįžtame prie to paties pasiūlymo, kuris išėjo iš NSGK: iš principo, tai yra Lietuvos oro erdvės gynyba, oro erdvės saugumas, nes jeigu oro erdvė yra nesaugi, jeigu mes praleidžiame, ir aš nesakau, kad dabar praleidome ar nepraleidome, kalbėkime apie ateitį – karyba pasikeitė.
Tokie suklaidinti dronai gali atskristi – jų vienas, du, trys, keturi, penki, kas žino, kiek jų gali atskristi. Gyvename labai neužtikrintame laikotarpyje, bet mes, ką galime padaryti, tai užtikrinti, kad oro erdvė turi savo labai aiškią (gynybos - aut. past.) strategiją, kad žmonės jaustųsi saugūs.
Nes jeigu tikri dronai su sprogmenimis pradės įskridinėti į teritoriją ir pradės kažkokią tai žalą daryti, mes žinome, kad tai turės didžiulį efektą, manau, visų žmonių pasirengimui psichologiniam, mes kalbame apie pasirengimą ir valią, ir norą gintis.
Tai oro, dangaus uždarymas, dangaus erdvės saugumas yra esminis elementas šito.
Taip pat Dienos pjūvio laidos metu anksčiau susisiekimo ministras komentavo, kodėl neleidžiama tiesiog numušti neaiškių objektų – esą tai galėtų būti ir civilinis orlaivis ar sklandytuvas. Ar įmanoma šią problemą kaip nors išspręsti?
G. Jeglinskas: Na, čia yra turbūt kompleksinė problema. Vėlgi, turime atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos ir, iš principo, iš Susisiekimo ministerijos, kai mes kalbėjome apie tai, kokiu būdu galima neutralizuoti šituos dronus, ir kai kalbame ne apie kažkokias tai radijo bangas, o kinetines priemones, reiškia, šūviu į jį, tam turi iš principo uždaryti oro erdvę.
Tai užtrunka nuo 10 iki ten 20 minučių, jeigu nori nuleisti visus orlaivius, kurie kyla, kad nekiltų, kad nesileistų, ir visa procedūra prasideda. Ir vėlgi, tai nėra labai dažnas įvykis, kaip tu gali tai padaryti, bet klausimas yra, jeigu ateina, mes identifikuojame, kad tas orlaivis yra ginkluotas – čia kalbame, iki numušimo, iki neutralizavimo dar supraskime, ar jį matome, ar galime pasakyti, kad tas orlaivis yra priešiškas.
Trečia, kitas dalykas, ar jis turi ginkluotę, ar jis pagal trajektoriją galimai skrenda į objektą, tikrai mes nenumušime jo? Aš suprantu, procedūriniai sunkumai, kur ministerijos irgi žiūri per savo teisinę prizmę, kad jos neturi teisės, bet iš politinės valdžios perspektyvos, tai ar mes leisime šitam orlaiviui smūgiuoti kažkokį tai objektą?
Sakyčiau, kad neturėtume to daryti, nepaisant to, kad galbūt nebereikėtų uždaryti oro erdvės, nėra laiko uždaryti oro erdvės. Ką darysime? Tai yra klausimai, kurių kol kas mes neturime atsakymų ir, manau, kiek matėme iš pasisakymų tiek iš kariuomenės, tiek iš ministerijų, irgi neturi šitų atsakymų, bet tai yra labai rimti klausimai, kuriuos turime išgryninti pagal labai konkrečius scenarijus.
Kaip, na, „Gerbera“. Dabar jau komedija gaunasi su ta „Gerbera“, nes ji tik ir kartoninis kažkoks tai lėktuvėlis, bet iš principo, tikras dronas tik laiko klausimas, aš manau, kada skris galbūt suklaidintas, galbūt neprotingas tas dronas. Gyvename šalia karo zonos.
Džiugu, kad tokie įvykiai gal paskatins išspręsti tas problemas prieš kažkokį įvykį, kuris galėtų pasibaigti liūdnai.
G. Jeglinskas: Nežinau, ar džiugu, turbūt čia esmė yra apie lyderystę. Imame, ir reikia spręsti tarpinstituciškai, rasti drąsius sprendimus. Aš manau, kad numušimas nėra jokia eskalacija, kaip galbūt kartojame, girdėjome ir iš Krašto apsaugos ministerijos, kad čia eskalacija kažkokia tai galbūt.
Vėlgi, jeigu įskrido dronas, kurį mes identifikuojame, kad jis turi kovinę galvutę, jisai yra, na, nusiteikęs ar jo tikslas yra kažką tai galbūt, ar galbūt ne Lietuvoj smūgiuoti, bet jis atskrido galbūt ne savo valia, suklaidintas, mūsų pareiga yra apginti visuomenę ir jį neutralizuoti bet kokiomis priemonėmis.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
