Mėnesio pradžioje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Briuselis parengė šimtų milijardų eurų vertės planą, kurio esmė – Europos ginklavimasis.
„450 milijonų Europos sąjungos piliečių neturi būti priklausomi nuo 340 milijonų amerikiečių, kad apsigintume nuo 140 milijonų rusų, kurie negali nugalėti 38 milijonų ukrainiečių. Mes tikrai galime geriau. Tai laikas mums prisiimti atsakomybę už Europos gynybą“, – teigia Europos komisaras gynybai ir kosmosui Andrius Kubilius.
Skambios kalbos iš Briuselio tarsi rodo, kad apsnūdusi, bet turtinga Europa pagaliau bunda iš miego. 800 milijardų eurų vertės planas skaidomas į kelias dalis. 150 milijardų eurų sudarys lengvatinės paskolos. Valstybės galės skolintis iš šio fondo ir mokėti nedideles palūkanas, bet dar neaišku, kokias.
O likusią 650 milijardų eurų dalį turėtų sudaryti pačių Europos Sąjungos valstybių papildomos išlaidos į gynybą. Kitaip tariant, Briuselio biurokratai 150 milijardų šalims paskolins ir tikėsis, kad dar 650 milijardų jos pasiskolins kažkur kitur. Ir taip susidarys menamas 800 milijardų eurų vertės planas Europos gynybai.
„Šiuo metu komisija išnaudojo situaciją, pateikė pasiūlymus kaip galima greičiau ir jie yra tokie, kokie yra. Jais pasinaudojus, tiek biudžeto deficitas, tiek skola didėtų“, – komentuoja prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra mūsų ekonomikos pinigai. Tai yra leidimas mums skolintis. Tą leidimą skolintis – ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome. Vienintelis geras dalykas tai yra biudžeto deficito taisyklės išimtis. Gynybai galima biudžeto deficitą viršyti 1,5 procento. Ačiū už tai. Bet daugiau, tai visa papildoma našta skolinimosi guls ant mūsų ekonomikų. Tai tiek tos ambicijos“, – teigia premjeras Gintautas Paluckas.
Skiria pinigus Sirijai
Premjero minima deficito taisyklės išimtis paprasta – dabar šalims leidžiama kasmet turėti iki 3 procentų biudžeto deficitą. Bet dabar EK numatė išimtį ir pažadėjo, kad šalys galės dar papildomą 1,5 procento BVP pasiskolinti gynybai ir Briuselio biurokratai valstybėms dėl to nepriekaištaus. Tiesa, taip elgtis valstybės galės tik 4 metus.
Europos Komisijos veiksmai iškalbingi. Štai pirmadienį Komisija pranešė apie paramą Sirijai. Po perversmo valdžią užėmė ir dabar Sirijos prezidentu yra žmogus, kurį Amerika laiko teroristu, kadaise žadėjusi net 10 milijonų dolerių premiją už jo galvą.
Bet dabar Europos Komisija jam ir jo režimui Sirijoje paskyrė pustrečio milijardo eurų dotaciją. Ir tai yra pustrečio milijardo eurų didesnė dotacija nei ta, kuri skiriama Europos gynybai. Mat kol Sirijos valdžiai pinigus Europa tiesiog duoda, savai gynybai Briuselis pinigus skolina, o dotacijų apskritai nėra.
„Dalykai dažnai gamtoje ar politikoje atrodo iš toli gražiau negu priėjus iš arčiau. Bet ačiū ir už tai, kad EK ir EVT sugebėjo priimti tokius sprendimus ir galų gale bus ir tas taip vadinamas 150 mlrd. paskolų fondas“, – sako G. Paluckas.
Europa nenori rodyti ambicijų?
O palūkanos dar neaiškios. Tad neaišku ir ar skolinsimės iš to naujojo fondo. Nors kitoms šalims planuojant taip pat skolintis gynybai dideles sumas, gali būti, kad rinkose paskolos išbrangs.
„Faktas, kai šitos didžiulės sumos ateis į rinkas ir skolinimosi kaina kils ženkliai. Tada žvelkime į Lietuvą – mes su savo tuo 1–2 mlrd. poreikiu kasmet skolintis esame labai labai mažas trupinėlis. Ir mums skolintis bus labai labai brangu“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Nors mūsų politikai sutaria, kad toks EK planas yra geriau nei nieko. Tai prisidės prie Europos gynybos pramonės užsikūrimo. Bet faktas lieka faktu – didžiulį potencialą turinti Europa vis dar nenori tapti rimta geopolitikos žaidėja. Ir vis dar nerodo ambicijų, kurios šiais laikais reikalingos.
Tiesa, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad ateityje Lietuva ir kitos šalys gali bandyti įtikinti Briuselio vadovus, kad jie galbūt finansuotų ir tam tikros ginkluotės įsigijimą pafrontės valstybėms. Pavyzdžiui, itin brangias oro gynybos sistemas. Bet ar taip bus – dar neaišku.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
