Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Ornitologas Deivis Kintų miške ruošiasi lipti į medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso milžiniškas erelio lizdas. Vyras apsiauna specialius batus su smaigais, užsideda karabinais nukabinėtą diržą. Keltuvo miško tankmėje ir dar pelkėje nepastatysi, teks kliautis tik savo fizinėmis jėgomis.
„Bandysime žieduoti jūrinius erelius. Jūrinių erelių jauniklius“, – sako Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius.
Jūrinius erelius ornitologai Lietuvoje žieduoja nuo 1992 m., kasmet pavyksta tai padaryti pusšimčiui jauniklių.
„Dabar jaunikliai yra patys tie, tai yra patys tie, kad galima juos žieduoti nuo keturių savaičių, kad būtų jau tam tikro dydžio, žiedas nesmuktų, tiktų ant kojos. Ir nebūtų per dideli, kad neiššokinėtų iš lizdų“, – pasakoja ornitologas.
Tačiau visų pirma reikia ereliukus pasiekti.
„Čia naujas lizdas, į jį nesu lipęs, taip kad gali būti taip, kad nepavyks įlipti, pasisuksiu ir sugrįšiu“, – teigia Deivis.
Nagai – pagrindinis erelio ginklas
Tačiau nepabandęs, juk nesužinosi. Ir ornitologas pradeda ilgą kopimą.
Ir taip žingsnis po žingsnio medžiu, metras po metro, kelionė aukštyn tęsiasi. Vyras vis sustoja pailsėti. Sako, taip kopiant, dirba visi kūno raumenys. Per medžio viršūnę permestą virvę, prie kurios ornitologas prisirišęs, laiko susikaupęs jo kolega. Jis prilaikys, jei vyras kris. Galų gale, aplaužydamas trukdančias šakas, po pusvalandžio ornitologas pasiekia lizdą. Ten yra du maži ereliukai ir įvairaus jų maisto likučiai, kuriuos vyras nuleidžia žemyn – juos, aiškindamiesi jūrinių erelių mitybos įpročius, ornitologai ištirs.
„Gal irgi stirnos kaukolė tokia. Kaip iltys atrodo. Nesu matęs. Čia irgi to paties stirniuko“, – rodo ornitologas Deivis.
Po kiek laiko, saugiai krepšyje iš lizdo ornitologas nuleidžia ir vieną iš dviejų ereliukų.
Paaiškėja, kad nuleistas erelio jauniklis – patinėlis. Jam dar nėra nei mėnesio amžiaus, bet charakterį jau turi. Kai ereliukų šeimoje yra ne vienas, patys jauniausi būna ir patys agresyviausi, mat tenka kovoti už būvį lizde.
Nagai yra pagrindinis erelio ginklas. Snapas irgi pavojingas, bet ne tiek – juo ereliai tik plėšo grobį, o štai su nagais jį gaudo.
Mėlyni ir raudoni žiedai – Lietuva
Ornitologas pasakoja, ką reiškia žiedų spalvos ir kam reikalingi net keli žiedai.
„Gaus du žiedus ant abiejų kojų. Vienas bus mėlynas ir raudonas, tai čia toks, kaip ir Lietuvos kodas. Galima net nesukaičius žiedų, jei pamatai mėlynai raudonas, tai galima nustatyti, kad tikrai Lietuvoje žieduotas“, – pasakoja ornitologas Vytautas Eigirdas.
Kitas žiedas – juodas – taip pat su identifikaciniu numeriu. Du žiedai reikalingai tam, kad jei vienas nusitrintų ar erelis jį kažkaip pamestų, liktų kitas. Na, o sužieduotas erelis taip pat krepšyje keliauja atgal į lizdą, o iš jo jau leidžiasi ir ant žiedavimo kilimėlio keliauja antrasis.
Mėnesio amžiaus mergytę ornitologas taip pat sužieduoja.
„Žinoti, kur skrenda, kiek laiko gyvena, kur užsiima teritorijas, ar partnerius keičia. Labai daug iš tikrųjų tokių ekologijos ir biologijos faktų galima nustatyti pagal žiedavimą“, – atskleidžia ornitologas Vytautas.
Ereliukė taip pat grįš į lizdą. Ornitologai primena – aptikus miške ant žemės ereliuką, nesinešti jo namo ar bandyti kelti į medį, o skambinti ornitologams – šie patars kaip elgtis toliau.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio viršuje esančiame vaizdo reportaže.
